Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Lilja Mósesdóttir alžingismašur fór höršum oršum um skżrslu fjįrmįlarįšherra.

  Segir aš Steingrķm J. Sigfśsson fjįrmįlarįšherra hafa gętt hagsmuna erlendra kröfuhafa og „hręgamma“ ķ samningum, umfram hagsmuni skuldsettra heimila og fyrirtękja. Sś rįšstöfun yrši rķkisstjórninni „til ęvarandi skammar.

Lilja Mósesdóttir alžingismašur fór höršum oršum um skżrslu fjįrmįlarįšherra um endurreisn višskiptabankanna į alžingi ķ gęr.

Hśn sagši Steingrķm J. Sigfśsson fjįrmįlarįšherra hafa gętt hagsmuna erlendra kröfuhafa og „hręgamma“ ķ samningum, umfram hagsmuni skuldsettra heimila og fyrirtękja. Sś rįšstöfun yrši rķkisstjórninni „til ęvarandi skammar.“

Alžingi veitti fjįrmįlarįšherra fyrir hönd rķkissjóšs sérstaka heimild ķ desember 2009 til aš ganga frį samningum um uppgjör vegna yfirtekinna eigna og skulda, eins og fram kemur ķ lögum žar aš lśtandi. Samningarnir lįgu žį fyrir og var lżst ķ žingskjölum, mešal annars atriši sem snertu endurfjįrmögnun, uppgjör og eignarhald rķkisins ķ nżju bönkunum.

Frumvarp sem heimilaši fjįrmįlarįšherra aš ganga frį samningum į žeim forsendum, sem žar var lżst var, samžykkt eftir skammar umręšur į alžingi meš 30 atkvęšum gegn fjórum mótatkvęšum žingmanna Hreyfingarinnar og Vigdķsar Hauksdóttur.

Mešal žeirra sem samžykktu frumvarpiš og heimild til handa fjįrmįlarįšherra til aš stašfesta samningana var Lilja Mósesdóttir, sem žį var formašur višskiptanefndar alžingis.

b73230aad9-284x200_o

Ašför Rķkis stjórarinnar aš eldri borgurum og öryrkjum og alžżšuni.

 Stjórn Landssambands eldri borgara skorar į rķkisstjórna aš samžykkja ekki įkvęši ķ frumvarpi um aš skattleggja lķfeyrisžega og öryrkja. Meš žvķ vęri veriš aš skerša kjör lķfeyrisžega og öryrkja ķ framtķšinni.
Stjórnin telur įform rķkisstjórnar um aš skattleggja lķfeyrissjóšina beina ašför aš eldri borgurum og öryrkjum.
Eftir flokksstjórnarfund Samfylkingar er ljóst aš bįšir rķkisstjórnarflokkarnir fyrirlķta fjįrmagn, hafa takmarkašan įhuga į atvinnuuppbyggingu og berjast fyrir žvķ aš koma į lįglaunastefnu, svo aš žegnarnir hafi žaš nś örugglega flestir jafnskķtt. Žessar įherslur ęttu ekki aš žykja fréttnęmar žegar Vinstri gręnir eiga ķ hlut enda alręmdur afturhaldsflokkur žar į ferš, en žaš eru ill tķšindi žegar Samfylkingin eltir samstarfsflokkinn ķ vitleysunni

Mesta og misheppnašasta sjįlfsmoršsįrįs sögunnar

Fyrstu įratugi 20. aldar voru Japanir į hrašferš inn ķ išnvęddan nśtķma og voru stašrįšnir ķ aš koma sér meš góšu eša illu ķ hóp stórvelda heims. Og žangaš komust žeir raunar žegar žegar um 1920 en stefndu žį enn hęrra og vildu verša allsrįšandi viš Kyrrahafiš žegar lķša tęki į öldina.

Žį skorti hins vegar flest hrįefni, eldsneyti og žess hįttar. Į žrišja og fjórša įratugnum litu žeir svo į aš eina leišin til aš śtvega sér žau naušsynlegu hrįefni og žį markaši sem staša žeirra sem stórveldis krafšist vęri strķš.

Aš leggja undir sig ašrar žjóšir og ręna aušlindum žeirra.

Auk žess sagši til sķn sį forni hernašarandi sem hafši hrannast upp ķ huga žjóšarinnar gegnum aldirnar.

Žaš var įlitiš gott og göfugt aš berjast og strķša, drepa og deyja.

Žetta endaši meš žvķ aš Japanir glöptust til aš fara meš strķši į hendur Bandarķkjunum ķ lok įrs 1941 žegar žeir geršu loftįrįsina fręgu į Pearl Harbor og freistušu žess aš slį śt allan bandarķska Kyrrahafsflotann meš einu žungu höggi.

Įrįsin į Pearl Harbor var til marks um furšulega glįmskyggni Japana. Žeir ķmyndušu sér ķ fyrsta lagi aš ef žeim tękist aš hamra svolķtiš į Bandarķkjamönnum ķ fyrsta įfanga strķšsins, žį myndu hinir sķšarnefndu fljótt lyppast nišur og semja um friš sem vęri Japönum hagstęšur.

Žeir tiltölulega fįu Japanir sem hleypt höfšu heimdraganum og žekktu til Bandarķkjamanna reyndu aš sannfęra hrokagikkina heima fyrir um aš žetta myndi aldrei gerast, en allt kom fyrir ekki.

Og ķ öšru lagi voru Japanir žvķlķkir bjįnar aš žeir létu sér detta ķ hug aš žó strķšiš dręgist eitthvaš į langinn, žį gętu žeir stašist išnframleišslu, tękniyfirburšum og hernašarišnaši Bandarķkjanna snśning.

Vitanlega vissu žeir aš žeir gętu aldrei framleitt jafn mikiš og Bandarķkjamenn, en žeir töldu til dęmis aš žeir gęti haldiš flotastyrk Bandarķkjanna ķ skefjum meš žvķ aš smķša fįein tröllvaxin orrustuskip, meš stęrri fallbyssur en nokkur skip önnur.

Žessi skip gętu hvert um sig jafnast į viš nokkur orrustuskip Bandarķkjamanna, sem fengju žannig ekki notiš fjöldans.

Laust fyrir 1940 skipulögšu žeir žvķ byggingu fimm risa orrustuskipa sem įttu aš gegna žessu hlutverki ķ žeirri styrjöld viš Bandarķkin sem Japanir litu žį žegar į sem óhjįkvęmilega.



Ekki vantaši byssurnar um borš ķ Yamato og Musashi.

Žetta voru sannkallašir risar – 70 žśsund tonn aš žyngd og 263 metrar aš lengd.

Žaš eru 3,6 Hallgrķms- kirkjuturnar, svo notuš sé algeng męlieining Tķmans rįsar!

Nefna mį til samanburšar aš Bismarck og Tirpitz, stolt žżska flotans, voru 50 žśsund tonn, og 250 metrar aš lengd.

Og žżsku skipiš höfšu 8 fimmtįn tommu fallbyssur aš sķnum ašalvopnum, en japönsku risaorrustuskipin voru vopnuš 9 rśmlega įtjįn tommu fallbyssum.

Fallbyssukślur žeirra voru 46 sentķmetrar ķ žvermįl!

Žessi japönsku skip voru einfaldlega lang öflugustu orrustuskip ķ heimi.

Og žaš var meira aš segja hafinn undirbśningur aš smķši nokkurra ennžį stęrri orrustuskipa meš ennžį stęrri fallbyssur.

En žį kom babb ķ bįtinn. Strax ķ fyrstu sjóorrustunum į Kyrrahafi įriš 1942 kom ķ ljós žaš sem żmsir framsżnir menn žóttust raunar hafa séš fyrir.

Orrustuskip – hin stóru og žungu fallbyssuvirki hafsins – hversu stór og glęsileg sem žau töldust vera, žau voru oršin gjörsamlega śrelt.

Fjarlęgšir į Kyrrahafinu voru svo miklar aš ķ sjóorrustum kom žaš oftar en ekki fyrir aš orrustuskip komust ekki einu sinni ķ sjónmįl viš óvininn, hvaš žį skotfęri.

Orrusturnar voru aš mestu hįšar ķ lofti, meš flugvélum af flugvélamóšurskipunum – sem tóku nś viš af orrustuskipunum sem öflugustu herskip ķ heimi.

Hiš fyrsta af risaorrustuskipum Japana, Yamato, tók til dęmis žįtt ķ mjög mikilvęgri sjóorrustu viš Midway nįlęgt Hawaii-eyjum ķ jśnķ 1942, en kom ekki aš neinu gagni. Žaš sem eftir var strķšsins žvęldist Yamato ašallega fram og til baka um Kyrrahafiš eša lį einfaldlega ķ flotahöfninni ķ Hķrósjķma, žar sem var ašalbękistöš japanska flotans.

Sama var aš segja um systurskipiš Musashi, sem var sama trölliš og jafn öflugt, en jafn gagnslaust. Allt įriš 1943 og meiri partinn af 1944 voru bęši žessi ógnarsterku orrustuskip, sem Japanir höfšu lagt ķ sig svo mikiš af peningum og orku, meira og minna ķ höfn og tóku lķtinn sem engan žįtt ķ strķšinu.

Japanir įttušu sig aušvitaš į žvķ sjįlfir hvķlķk mistök žeir höfšu gert meš smķši žessara skipa, og žrišja skipiš, Shinano, var žvķ ekki fullklįraš sem orrustuskip, heldur var žvķ ķ flżti breytt ķ flugvélamóšurskip.

Og undirbśningi aš smķši hinna risaskipanna tveggja af Yamato-gerš var einfaldlega hętt.

Žegar leiš į įriš 1944 mįtti öllum vera ljóst aš strķšiš var tapaš fyrir Japani.

Framleišslugeta Bandarķkjanna var komin į fulla ferš og nokkur nż flugvélamóšurskip sigldu śt į Kyrrahafiš ķ hverjum einasta mįnuši, auk annarra herskipa. Į mešan misstu Japanir hvert skip sitt af öšru, flugvélum žeirra var beinlķnis slįtraš, og svo framvegis.

En žaš hvarflaši žó ekki aš žeim aš gefast upp.

Yamato og Musashi voru žį loks send til orrustu ķ október 1944 og tóku žįtt ķ gķfurlegum sjóorrustum sem stóšu viš Filippseyjar, sem sameiginlega eru kenndar viš Leyte-flóa. Žį voru Bandarķkjamenn aš gera innrįs į eyjarnar og Japanir vildu allt til vinna aš komast aš herflutningaskipum žeirra.

Til žess notušu žeir nęstum hvert einasta herskip sem enn var į floti.

Žarna fékk Yamato aš nota hinar feiknalegu fallbyssur sķnar ķ fyrsta og eina skiptiš, og įtti žįtt ķ aš sökkva einu litlu bandarķsku flugvélamóšurskipi og einum tundurspilli.

En žegar flotadeildin sem Yamato var partur af var ķ žann veginn aš brjóta sér leiš gegnum varnarlķnur bandarķska flotans, aš flutningaskipunum sem voru aš flytja innrįsarliš til Filippseyja, žį uršu japönsku sjólišsforingjarnir hręddir viš eitthvaš, og sneru frį – Bandarķkjamönnum til mikils léttis.

Sś var tķš aš flotaforingjar hefšu fengiš vatn ķ munninn viš aš sjį žessi tvö öflugu orrustuskip saman į mynd - systurskipin Yamato og Musashi. En žegar į reyndi ķ sķšari heimsstyrjöld kom ķ ljós aš svona tröllaukin fallbyssuskip komu eiginlega ekki aš neinum notum.

Og flutningaskipin skilušu innrįsarhernum į land, og Yamato hrökklašist heim.

Musashi var ekki eins heppiš. Flugvélar frį bandarķskum flugvélamóšurskipum nįšu ķ skottiš į žvķ og sökktu žvķ 24. október 1944. Žaš žurfti 17 sprengjur og 19 tundurskeyti frį flugvélum til aš sökkva skipinu, og af 2.300 manna įhöfn dóu rśmlega 1.000.

Įtjįn bandarķskir flugmenn tżndu lķfi ķ įrįsunum į Musashi.

Ķ nóvember var svo veriš aš fęra hiš tröllaukna fyrrum systurskip Yamato og Musashi, flugvélamóšurskipiš Shinano, milli hafna ķ Japan, en žaš var žį hér um bil tilbśiš. Žį lęddist aš skipinu bandarķskur kafbįtur og hęfši žaš meš fjórum tundurskeytum.

Flżtirinn viš breytingarnar į skipinu sagši til sķn, hönnunin reyndist vera misheppnuš og Shinano žoldi ekki skeytin fjögur. Skipinu hvolfdi į skömmum tķma.

Af 2.400 manna įhöfn fórust 1.400 manns.

Žį var ašeins Yamato eftir og lį ķ höfn nęsta hįlfa įriš mešan snara Bandarķkjamanna žéttist ę fastar aš hįlsi Japana. Enda įttu Japanir varla olķu lengur til aš halda skipinu śti.

Žann 1. aprķl 1945 stigu Bandarķkjamenn svo į land į eyjunni Okinawa, sem telst vera ein af hinum eiginlegu Japanseyjum, žótt hśn sé um 640 kķlómetra frį meginlandi Japans.

Ljóst var aš Japanir myndu berjast til sķšasta manns, nś žegar Bandarķkjamenn höfšu stigiš fęti sķnum į japanska grund, en jafnljóst mįtti vera aš barįttan var vonlaus.

Eftir aš hafa veriš baršir sundur og saman af Bandarķkjamönnum samfleytt ķ nęstum žrjś įr, žį höfšu Japanir nś hvorki flotastyrk né flugher til aš koma ķ veg fyrir aš Bandarķkjamenn settu ógrynni lišs į land į Okinawa.

Žarna yrši um aš ręša endurtekningu į orrustunni um Iwo Jima sem stóš ķ febrśar og mars 1945, en žį vöršust japanskir hermenn af ęgilegu kappi ķ fylgsnum sķnum į landi, en fengu engan stušning hvorki af hafi né śr lofti.

Eftir aš hafa sigraš Japan ķ strķšinu įkvįšu Bandarķkjamenn aš leyfa Hķróhķtó keisara aš halda völdum til aš reyna aš višhalda svolitlum stöšugleika ķ hinu gjörsigraša og sundurbarša landi. Til aš réttlęta fyrir sķnum eigin mönnum aš žessi leištogi ķ įrįsarveldinu Japan fengi aš halda völdum, žį hentaši Bandarķkjamönnum aš halda žvķ fram aš Hķróhķtó hefši einungis veriš valdalaus silkihśfa ķ Japan, en engan eiginlega hlut įtt aš strķšinu. Žetta var fjarri öllum sanni. Hķróhķtó var aš vķsu andvķgur strķšinu upphaflega, en eftir aš žaš skall į var hann ódeigur aš hvetja herforingja sķna įfram og krefjast žess aš ęvinlega skyldi barist til sķšasta manns. Žegar honum var sagt frį undirbśningi flughersins fyrir hina vęntanlegu innrįs Bandarķkjamanna į Okinawa, žį spurši Hķróhķtó hvattyrtur: "En flotinn? Ętlar hann ekki aš taka neinn žįtt ķ vörnum eyjarinnar?" Žaš var žį sem feigšarför orrustuskipsins Yamato var įkvešin - til aš gešjast keisaranum. Til žess žurfti įhöfn Yamato aš fórna lķfinu.

Ķ algjörri örvęntingu įkvįšu japanskir flotaforingjar aš senda nś allt žaš liš sem žeir įttu eftir til aš verja Okinawa.

Žaš var orrustuskipiš Yamato og fįein lķtil fylgdarskip.

Öllum var fulljóst aš žetta var sjįlfsmoršsleišangur. Yfirburšir Bandarķkjamanna ķ lofti og į lįši voru svo algjörir aš Yamato ętti ekki minnsta möguleika į aš sleppa śr žeim hildarleik sem skipinu var nś stefnt ķ.

Enda geršu įętlanir ekki rįš fyrir žvķ.

Hernašarįętlun Japana mišaši aš žvķ aš reyna aš bruna meš Yamato gegnum mśra bandarķska flotans kringum Okinawa, sigla žvķ į fullri ferš upp ķ fjöru og nota sķšan fallbyssurnar stóru til aš skjóta į lišsflutningaskip Bandarķkjamanna.

Hiš stolta herskip įtti aš enda ęvi sem strandvirki.

Žegar svo vęri bśiš aš sprengja Yamato ķ tętlur įtti žaš sem eftir var af įhöfninni aš ganga til lišs viš varnarliš Okinawa og deyja žar til heišurs fósturjöršinni og keisaranum.

Rétt er aš geta žess aš žessi įętlun var mjög umdeild mešal japanskra flotaforingja. Mörgum žeirra fannst aš vonum aš žarna vęri bara veriš aš kasta į glę mannlķfum og ekki sķšur dżrmętu eldsneyti.

Eldsneytisskorturinn var žį farinn aš valda strķšsrekstri Japana mjög miklum erfišleikum.

Um tķma leit śt fyrir aš įhrifamiklir flotaforingjar myndu fį yfirstjórn flotans ofan af žessari vitleysu, en žegar mönnum vaš ljóst aš keisarinn ętlašist til žess aš flotinn legši sitt af mörkum viš vörn Okinawa, žį létu allir undan.

Um fjögurleytiš sķšdegis žann 6. aprķl 1945 lagši Yamato śr höfn. Eitt létt beitiskip og tępur tugur tundurspilla fylgdu tröllinu ķ sinn hinsta leišangur. Bandarķskir kafbįtar og flugvélar fylgdust meš siglingunni frį byrjun.

Og Bandarķkjamenn ętlušu varla aš trśa žvķ aš žeim vęri fęrt stęrsta orrustuskip heims svona į silfurfati.

Bandarķskar flugvélar byrjašar aš lįta sprengjum rigna yfir Yamato sem žegar hefur oršiš fyrir skemmdum.

Um klukkan 12.30 daginn eftir, 7. aprķl,  hófst įrįsin į Yamato sem žį var aušvitaš hvergi nęrri Okinawa. Flugvélar frį įtta bandarķskum flugvélamóšurskipum réšust ķ žremur stórum bylgjum į japönsku skipin, og žar sem Japanir höfšu engar flugvélar sér til verndar gįtu bandarķsku vélarnar hagaš įrįsum sķnum eins og žeim best hentaši.

Žótt Yamato vęri beinlķnis trošfullt af loftvarnarbyssum, žį nįšu hinar japönsku skyttur um borš ķ orrustuskipinu og hinum japönsku skipunum ašeins aš skjóta nišur 12 bandarķskar flugvélar.

Tķu bandarķskir flugmenn tżndu lķfi. Žaš var nś allur kostnašurinn viš aš sökkva öflugasta orrustuskipi heimsins.

Į móti kom aš Japanir misstu fjóra af tundurspillum sķnum, létta beitiskipiš Yahagi og svo nįttśrlegahiš mikilfenglega Yamato.

Žetta öflugasta en um leiš śreltasta orrustuskip heims žoldi eitthvaš um tķu tundurskeyti og įtjįn sprengjur įšur en žvķ var öllu lokiš.

Klukkan 14.23 var skipiš bersżnilega į sķšasta snśningi og fariš aš hallast mikiš. Žį varš ofbošsleg sprenging um borš – sagt er aš hvellurinn hafi heyrst ķ 200 kķlómetra fjarlęgš, og sprengjustrókurinn nįši rśmlega sex kķlómetra hęš.

Og skipiš sökk į skammri stundu.

Mynd tekin śr bandarķskri flugvél nokkrum sekśndum eftir sprenginguna um borš ķ Yamato. Sprengjustrókurinn byrjašur aš teygja sig til himins.

Ekki er alveg ljóst hversu margir voru um borš ķ Yamato ķ žessari feigšarför, en lķklega voru žeir um 3.000. Ašeins 280 var bjargaš.

Og ekkert af žessu breytti aušvitaš neinu, hvorki fyrir varnir Okinawa né hina fyrirsjįanlegu uppgjöf Japana.

Žess mį geta aš fyrir nokkrum geršu Japanir mikla stórmynd um Yamato og žessa sķšustu ferš skipsins – hana mį fį leigša ķ Ašalvķdeóleigunni į Klapparstķg.

Ég leifi mér aš taka upp af og segja frį fįbęrum pistli eftir Illuga Jakobssyni eins og sjį mį į fęrslu hans į Eyjunni Tķmans Rįs linkur hér.


Landeyjahöfn opnuš fyrr en rįš var gert fyrir.

Siglingastofnun segir aš Landeyjahöfn verši opnuš fyrir Svartsvönum sem nś eru komnir til landsins en žeir geta vel athafnaš sig žar enda ristir hann grynnra en ašrir svanir.

skandia_05_hafnargardur


Ķ vikulegri spį į vef stofnunarinnar segir aš į morgun muni liggja fyrir frekari upplżsingar stöšu mįla.

black_swans
Svartsvanur į uppruna sinn ķ Įstralķu žar sem hann heldur sig į fljótum og grunnumstöšuvötnum en hann ristir minna en ašrar svanategundir. Hann er algengur ķ skrśšgöršum Evrópu og kann aš vera hingaš kominn žašan til aš finna nżjar kjörlendur og hefur Landeyjarhöfn verš valin enda er Savrtsvanur talinn gįfušust fugli ķ svanafjölskyldunni,.


Örlygur góšur ķ Kiljunni

Örlygur Kristfinnsson var góšur fulltrśi Siglfiršinga ķ gęrkvöldi, eins og viš var aš bśast, ķ bókmenntažętti Egils Helgasonar, Kiljunni, žar sem hann fręddi įhorfendur um eitt og annaš śr sögu bęjarins, eins og honum einum er lagiš. Og ekki skemmdu gamlar ljós- og kvikmyndir fyrir, žaš er vķst.

Fyrir žau sem misstu af er slóšin hérna. Og hina žęttina tvo mį nįlgast hér (16. mars, Herhśsiš) og hér (2. mars, Ljóšasetriš).









Myndir: Śr Kiljužęttinum ķ gęrkvöldi.
T
exti: Siguršur Ęgisson | sae@sae.is



Jóhanna og Steingrķmur vilja stunda Alręši

Steingrķmi J. Sigfśssyni, fjįrmįlarįšherra,sagšist fyrst og fremst vera undrandi og hneykslašur į žessari įkvöršun forsetans hvaš hefur varšar mig um lżšręšiš ķ svona mįlum viš viljum rįša. Hann vęri bśinn aš vera žingmašur ķ 28 įr og svona staša hefši aldrei įšur komiš upp. Jóhanna tók undir orš Steingrķms og sagši aš hśn vildi rįša.

Nś er veriš aš kollvarpa rķkistjórnum bróšur flokka rķkisstjórna ķslands ķ mišausturlöngum  almenningur žar heimta lżšręši og hafnar alręšinu eru Jóhanna og Steingrķmur  en viš sama heysgaršshorniš.

 


Forsętisrįšherra Jóhanna Siguršardóttir hvetur til lögbrota.

Jóhanna Siguršardóttir, forsętisrįšherra,segir aš Lögbrjóturinn Svandķs Svavarsdóttir eigi ekki aš segja af sér foraętirįšherra lķtur į dómstóla landsins sem ólöglega stofnarni og ber eiga viršingu fyrir lögum og reglum žar meš segir hśn aš meš ólögum skal byggja.
Nś hefur Svandķs fengi fleiri en ein dóm fyrir lögbrot .
Hinn 17.september sl. ógilti Hérašsdómur Reykjavķkur ólöglega įkvöršun Svandķsar Svavarsdóttur umhverfisrįšherra aš neita aš stašfesta ašalskipulag Flóahrepps.
Hinn  10 feb.Hęstiréttur Ķslands stašfestir dóm Hérašsdóms Reykjavķkur žar sem synjun Svandķsar Svavarsdóttur umhverfisrįšherra į žeim hluta ašalskipulags Flóahrepps er varšar Urrišafossvirkjun, er ógilt.
Svandķs Svavarsdóttir kveinki sér nśna undan žvķ aš hśn verši fyrir  ofsóknum og sé beitt ofbeldi.
Hiš sanna er aš ķslensk réttvķsi hefur fundiš umhverfisrįšherrann Svandķsi Svavarsdóttur seka um lögbrot og dęmt hana fyrir žaš lögbrot.
Rįšherrar verša aš virša landslög bęši Lögbrjóturinn Svandķs Svavarsdóttir og Jóhanna Siguršardóttir, forsętisrįšherra sem hvetur til lögbrota.

Forsętisrįšherra Jóhanna Siguršardóttir hvetur til lögbrota.

.animal_farm.jpg


Sameinašir stöndum vér, sundrašir föllum vér.

Verkalżšsfélag Akraness undirbżr nś opinn fund žar sem grafalvarleg staša er nś komin upp og ęši margt sem bendir til žess aš alvarleg įtök séu framundan į félagssvęši félagsins. Félagiš reiknar meš aš žessi fundur verši haldinn um mišja nęstu viku, į mišvikudag eša fimmtudag, og er grķšarlega mikilvęgt aš allir starfsmenn Noršurįls, Elkem Ķsland og Klafa ehf fjölmenni į fundinn žvķ oft hefur veriš žörf en nś er algjör naušsyn į grķšarlegri samstöšu launafólks.

 Spurningin er einfaldlega: Ętla menn aš lįta žetta ofbeldi yfir sig ganga, lįta troša ofan ķ kokiš į sér samręmdri launastefnu žar sem kvešiš er į um 2,5% launahękkun į įri og samning til žriggja įra žar sem ekkert tillit veršur tekiš til grķšarlega góšrar stöšu śtflutningsfyrirtękja? Formašur segir, stöndum nś saman öll sem eitt, žvķ oršatiltękiš sameinašir stöndum vér, sundrašir föllum vér, hefur aldrei įtt betur viš.

Sjį vef Verkalżšsfélag Akranes

 

„Ég get ekki leyft mér nokkurn skapašan hlut,“ segir Kristķn H. Tryggvadóttir, 74 įra eftirlaunažegi.

Sem bżr į Hrafnistu ķ Hafnarfirši. Eftir aš hafa starfaš fyrir hiš opinbera ķ rśm 40 įr hefur Kristķn einungis 65 žśsund krónur į milli handanna um hver mįnašarmót.
Kristķn skrifaši bréf sem hśn sendi fjórum rįšherrum; forsętis-, fjįrmįla-, innanrķkis- og velferšarrįšherra. Ķ bréfinu lżsir Kristķn ašstęšum sķnum og spyr hvaš hafi oršiš aš lķfeyrissjóši sķnum. Kristķn starfaši mešal annars sem deildarstjóri, fręšslufulltrśi hjį BSRB og sķšustu tķu įr starfsęvi sinnar sem skólastjóri ķ Reykjavķk. Hśn flutti į Hrafnistu ķ Hafnarfirši fyrir tveimur įrum.

240 žśsund til Hrafnistu
Ķ bréfinu segir Kristķn aš hśn greiši 120 žśsund krónur ķ skatta um hver mįnašarmót. Žį greiši hśn 240 žśsund krónur til Hrafnistu. Eftir aš bśiš er aš draga allt af henni standa eftir um 65 žśsund krónur sem er įkaflega lķtiš aš hennar mati. „…Žar sem ég lagši svona hart aš mér, og mešvitaš, til aš eiga rétt į góšum lķfeyrisgreišslum ķ ellinni, skil ég ekki hvar pottur er brotinn og žaš stórlega aš mķnu mati.“

65 žśsund krónur hrökkva skammt
Ķ samtali viš DV segist Kristķn ķ raun ašeins hafa efni į helstu naušžurftum. 65 žśsund krónur hrökkvi skammt žegar leggja žarf śt fyrir tannlęknakostnaši, fatnaši, heyrnatękjum og gleraugum svo dęmi séu tekin. Og um jólin hafši Kristķn ekki efni į aš glešja ellefu barnabörn sķn eins og hśn hefši viljaš. „Manni langaši svo sannarlega aš glešja žau.“

Į aš duga fyrir „öllum óžarfa“
„Skyldulķfeyrir er ca. 65 žśsund į mįnuši og į aš duga fyrir „öllum óžarfa.“ Sķma, sjónvarpi, blöšum, tölvu, hįrsnyrtingu, fótsnyrtingu, skóm og fötum, nammi og gjöfum, aš ég tali nś ekki um gleraugu, heyrnartęki og tannlękni, allt upp į hundrušir žśsunda. Žetta er žaš sem ég er aš brjóta heilann um,“ segir Kristķn ķ bréfinu og veltir fyrir sér hvers vegna fólki sé ekki leyft aš hafa meira eftir af sparnaši sķnum, til dęmis til aš geta bošiš sķnum nįnustu śt aš borša.

Lķkar lķfiš į Hrafnistu
„Ég geng viš kerru eftir skyndilega lömum og žurfti žvķ aš fara į Dvalarheimili (eftir sjśkrahśs ķ 8 mįnuši). Žar bż ég ķ mjög litlu herbergi, 12-16 fm, og kem žvķ ekki bókunum mķnum né fleiri stólum eša hillum fyrir […] Langömmubörnin mķn segjast aldrei hafa séš svona „nett herbergi“,“ segir hśn og bętir viš aš žau hafi ekki viljaš sęra hana meš žvķ aš segja aš žaš vęri lķtiš. Ķ samtali viš DV tekur Kristķn žaš žó fram aš hśn kunni įkaflega vel viš sig į Hrafnistu; starfsfólkiš og ķbśar séu yndislegir. „Žaš er ekki hęgt aš neita žvķ en mašur lifir ekki į žvķ,“ segir hśn.

Viš fįtękramörk
„Žvķ ķ ósköpunum fę ég į fimmta hundraš žśs. kr į mįnuši ķ lķfeyri og lifi viš fįtękramörk??? Til hvers erum viš yfirleitt aš borga ķ lķfeyrissjóš, žar sem rķkiš tekur allt til baka? Er žetta sanngjarnt? Er rķkiš ekki aš mismuna fólki sįrlega?,“ spyr Kristķn ķ bréfinu sem hśn skrifaši žann 30. janśar sķšastlišinn.

Krist%C3%ADn_H._Tryggvad%C3%B3ttir_br%C3%A9f_jpg_900x1300_q95,

Sjį DV.


Slegiš į śtrétta sįttarhönd

Ķ gęrkvöldi var kosiš um vinnustöšvun ķ Fiskimjölsverksmišju HB Granda hf į Akranesi. Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš verkfallsbošunin var samžykkt af 80% atkvęšisbęrra manna. Samtökum atvinnulķfsins hefur veriš sent formlegt erindi žar sem fram kemur aš verkfall muni skella į kl. 19:30 žann 15. febrśar nęstkomandi og standa ótķmabundiš.

 

Rétt er aš geta žess rękilega aš formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur reynt allt til aš leysa žessa deilu, mešal annars bošiš forsvarsmönnum HB Granda beint ķ tvķgang aš framlengja samninginn til 1. maķ nęstkomandi gegn eingreišslu til starfsmanna og vęri kostnašur vegna žessarar eingreišslu einungis rśmar 3 milljónir sem myndi koma ķ veg fyrir aš komandi lošnuvertķš vęri ógnaš.

 

Žaš er mat formanns aš forsvarsmenn fyrirtękisins hafi alls ekki tekiš illa ķ žessa hugmynd en žaš liggur fyrir aš Samtök atvinnulķfsins hafa komiš ķ veg fyrir žessa lausn į mįlinu. Ef žetta hefši veriš gert vęri hęgt aš koma ķ veg fyrir yfirvofandi vinnustöšvun meš hagsmuni fyrirtękisins, starfsmanna og alls žjóšarbśsins aš leišarljósi. Į žeirri forsendu vķsar formašur VLFA įbyrgšinni alfariš yfir į Samtök atvinnulķfsins.

 

Rétt er aš geta žess aš bręšslumenn hafa fengiš tilboš upp į 2,5% hękkun į įri til žriggja įra eša samtals 7,5%. Žetta vęri hękkun sem nęmi 5.900 kr. į mįnuši sem er ekki einu sinni fyrir žeirri bensķnhękkun sem duniš hefur į landsmönnum į lišnum misserum. Grunnlaun starfsmanna ķ sķldarbręšslunum eru 236 žśsund krónur og žaš er lįgmarkskrafa aš žeirri kaupmįttarskeršingu sem žessir ašilar hafa oršiš fyrir frį janśar 2008 verši skilaš aš fullu til baka. En žaš er rétt aš geta žess einnig aš verš į lżsi hefur hękkaš um 115% og verš į mjöli upp undir 140% į sķšustu 2-3 įrum.

 

Į žeirri forsendu er śtilokaš aš sętta sig viš einhverja samręmda launastefnu žar sem litlar sem engar kjarabętur eiga aš koma til fólks. Žaš er hęgt aš sżna atvinnugreinum sem eiga ķ vandręšum skilning en aš ętla sér aš setja śtflutningsfyrirtękin sem hafa hagnast grķšarlega vegna gengisfalls ķslensku krónunnar undir sama hatt og atvinnugreinar sem berjast ķ bökkum eins og til dęmis byggingarišnašurinn, er óskiljanlegt og veršur ekki lišiš. Nś er žaš hlutverk samningsašila aš setjast nišur af alvöru og leysa žessa deilu meš hagsmuni įšurnefndra ašila aš leišarljósi. Įbyrgš Samtaka atvinnulķfsins ķ žessu mįli er mikil. Žeirri įbyrgš veršur ekki vķsaš į žį ašila sem rétt hafa śt sįttarhönd.

 Sjį į link. Verkalżšsfélags Akraness


Stjórnmįlafręšingur ,Fylgiš rennur af VG

Žaš segir sig sjįlft aš slķk rķkisstjórn hefur ekki mikiš umboš," segir ,stjórnmįlafręšingur, um fylgi stjórnmįlaflokkanna.
Stjórnmįlafręšingur segir fylgiš renna af Vinstri Gręnum.

Žetta eru skilaboš žeirra sem tóku žįtt ķ nżrri skošanakönnun um fylgi stjórnmįlaflokkanna.
Af žeim sem tóku afstöšu sögšust rösklega 43% styšja Sjįfstęšisflokkinn, sem fengi 28 žingmenn, eša jafn marga žingmenn og stjórnarflokkarnir fengju samanlagt ef žetta vęri nišurstaša kosninga. Flokkurinn bętir verulega viš fylgiš frį sķšustu könnun. Framsóknarflokkurinn bętir lķka viš sig fylgi fį könnun ķ september og męlist nś meš tęplega 12% fylgi. VG męlist meš 16,5%,og er ķ algjöru hruni.
Samfylkingin fęr tęp 26%, og Hreyfingin fęr ašeins tvö prósent.  
 Um fylgi VG . Nśna viršist žessi mikli stušningur sem flokkurinn fékk ķ sķšustu kosningum, sem var kannski afleišing af hruninu og mikilli reiši ķ žjóšfélaginu, vera aš renna til baka."
Vinstri gręnir fengu tęp 22% atkvęša ķ žingkosningunum ķ aprķl 2009 en męlast nśna meš 16% sem er algjört hrun.


Skaga Villi er hetja dagsins, Verkalżšsfélag Akraness segir sig frį samfloti.

 Ķ morgun var haldinn fundur ķ samninganefnd Starfsgreinasambands Ķslands og var į žeim fundi samžykkt aš skoša hugmyndir forseta Alžżšusambands Ķslands um samręmda launastefnu. Fyrir liggja hugmyndir aš žessari launastefnu og žaš er morgunljóst aš žęr falla alls ekki aš žeirri kröfugerš sem Verkalżšsfélag Akraness stendur fyr

Į žeirri forsendu hefur formašur Verkalżšsfélags Akraness tilkynnt samninganefnd Starfsgreinasambands Ķslands aš félagiš segir sig frį žessu samstarfi og hefur félagiš nś žegar tilkynnt Starfsgreinasambandinu formlega um aš žaš hafi dregiš samningsumboš sitt til baka. Einnig hefur félagiš sent Rķkissįttasemjara bréf og vķsaš kjaradeilu félagsins į hinum almenna vinnumarkaši til hans į formlegan hįtt.

 

Žaš er mat samninganefndar Verkalżšsfélags Akraness aš žessi samręmda launastefna eins og hśn er hugsuš af forseta Alžżšusambands Ķslands og kynnt fyrir félögunum er ekkert annaš en skemmdarverk gagnvart öllum žeim starfsmönnum sem starfa ķ śtflutningi. Žaš er skošun formanns aš meš žessari samžykkt samninganefndar SGS sé ķ raun og veru veriš aš fela forseta ASĶ og samninganefnd ASĶ aš hefja višręšur viš Samtök atvinnulķfsins um samręmda launastefnu. Ķ žvķ sambandi er félaginu minnistęšur sķšasti gjörningur samninganefndar ASĶ žegar stöšugleikasįttmįlinn var undirritašur 25. jśnķ 2009.

 

Formašur greindi einnig frį žvķ į fundinum ķ dag aš nżjar upplżsingar vęru aš koma fram sem lśta aš višmiši lįgmarksframfęrslu, en Harpa Njįlsdóttir félagsfręšingur hefur reiknaš śt aš einstaklingur žurfi aš lįgmarki 250.000 kr. til aš geta framfleytt sér. Inni ķ žessu neysluvišmiši Hörpu er tekiš tillit til žess aš viškomandi leigi einstaklingsķbśš og reki gamlan bķl. Nśna er félagsmįlarįšuneytiš aš vinna aš sams konar lįgmarksframfęrsluvišmiši og į žeirri forsendu er grķšarlega mikilvęgt aš upplżst verši um žetta neysluvišmiš žvķ ef žaš byggist į sambęrilegri nišurstöšu og hjį Hörpu Njįlsdóttur žį er ljóst aš sś krafa sem er veriš aš leggja fram nśna varšandi lįgmarkslaun er langt fyrir nešan višmiš um lįgmarksframfęrslu.

 

Žess vegna er śtilokaš aš ganga frį kjarasamningum fyrr en žessir hlutir eru komnir į hreint žvķ verkalżšshreyfingin getur ekki samiš um lįgmarkslaun sem duga engan veginn til žess aš fólk nįi lįgmarksframfęrslu. Hugmyndir forseta ASĶ varšandi lįgmarkslaun eru aš lįgmarkslaun verši oršin 200.000 kr. ķ lok samningstķmans sem er įriš 2014. Žetta er aš mati formanns algjör skandall žvķ krafa okkar hefur veriš sś aš lįgmarkslaun verši frį 1. desember 2010 kr. 200.000. Žessi hugmynd um samręmda launastefnu er galin og nęgir aš nefna ķ žvķ samhengi aš žęr hugmyndir sem mašur hefur séš varšandi samręmda launastefnu myndi žżša aš verkafólk į töxtum gęti veriš aš fį į bilinu 10-13 žśsund króna hękkun į mįnuši, į mešan menn eins og Gylfi Arnbjörnsson sem er meš milljón į mįnuši fengi 35.000 kr. hękkun. Kristjįn Gunnarsson, formašur Starfsgreinasambands Ķslands sem var meš skv. tekjublaši mannlķfs į sķšasta įri um 1,4 milljón vęri aš fį tępar 50.000 kr. og Vilhjįlmur Egilsson frkv.stj. Samtaka atvinnulķfsins sem var meš skv. sömu heimild rśma 1,8 milljón į mįnuši fengi 63.000 króna hękkun. Er žetta samręmda launastefnan sem menn vilja stefna aš? Aš žeir tekjuhęrri fį ennžį meira en fólk sem er į launum sem ekki duga til lįgmarksframfęrslu? Svar Verkalżšsfélags Akraness viš žvķ er nei, og sveiattan!

 

Žaš veršur aš gera žį skżlausu kröfu į Gušbjart Hannesson velferšarrįšherra aš hann skili žessari vinnu er lżtur aš neysluvišmišinu tafarlaust, žannig aš verkalżšshreyfingin geti notaš žessa višmišun varšandi lįgmarkslaunin ķ sinni kjarasamningsgerš.

 

Grundarvallaratrišiš er lżtur aš samręmdri launastefnu er eins og įšur hefur komiš fram aš žaš er veriš aš eyšileggja möguleika žeirra starfsmanna sem starfa ķ śtflutningsfyrirtękjum ef žaš į aš setja alla upp ķ einn og sama sporvagninn algerlega óhįš getu hverrar atvinnugreinar fyrir sig. Slķku samrįši mun Verkalżšsfélag Akraness ekki taka žįtt ķ.

 

Strax eftir helgi mun félagiš boša til įrķšandi fundar meš starfsmönnum Elkem Ķsland, Klafa, Sķldarbręšslunnar og starfsmönnum Noršurįls žar sem žeim veršur gerš grein fyrir žessari nżju stöšu sem upp er komin. Starfsmenn žessara fyrirtękja starfa eftir sérkjarasamningum og öll žessi fyrirtęki tengjast śtflutningi. Žessir starfsmenn munu nśna taka įkvöršun um žaš į nęstu dögum hvort žeir eru tilbśnir til aš fara ķ verkföll til aš knżja fram aš žessi fyrirtęki skili žeim grķšarlega įvinningi sem žau hafa haft vegna gengisfellingar ķslensku krónunnar aš einhverru leyti til starfsmanna. Rétt er aš geta žess aš starfsmenn Noršurįls eru einungis meš launališinn lausann žannig aš žaš er ljóst aš ekki mun koma til verkfalla ķ žeirri verksmišju.

Eftir  Vilhjįlm Birgisson, formans Verkalżšsfélags Akraness


Björn Valur gerir stólpagrķn aš žremenningum ķ VG

Rętt hefur veriš um stofnun nżs stjórnmįlaflokks yst į sannfęringarvęngnum ķ ķslenskri pólitķk. Eftir žvķ sem mér skilst er mįliš komiš į nokkurn rekspöl og mį vęnta frekari frétta af gangi mįlsins innan tķšar.
Ég hef fengiš ķ hendur drög aš samžykktum hins nżja félags sem mér skilst aš hafi veriš rędd į undirbśningsstofnfundi fyrir skömmu. Sį fundur mun vķst hafa endaš meš ósköpum en bošaš hefur veriš til fleiri framhaldsfunda į nęstunni žar sem į aš halda įfram umręšum um mįliš og leiša til lykta ef žaš er žį hęgt. 
Drög af samžykktum Nżja lżšręšislega sannfęringarbandalagsins:
  • Enginn flokksmašur mį vera sammįla öšrum flokksmanni um nokkurt mįl
  • Flokksmenn skulu lįta eigin hagsmuni ganga framar hagsmunum flokks og žjóšar
  • Óheimilt er aš koma sér saman um pólitķskt stefnumįl flokksins
  • Flokksmenn skulu alltaf lįta eigin sannfęringu rįša pólitķskri för sinni svo framarlega sem hśn falli ekki aš sannfęringu annarra
  • Enginn flokksmašur mį vera vinur annars flokksmanns
  • Formašur mį ekki sitja lengur en tvö kjörtķmabil
  • Kjörtķmabil formanns eru 10 dagar
  • Óheimilt er aš sżna formanni flokksins stušning ķ nokkru mįli
  • Lżšręšislega sannfęringabandalagiš mį ekki taka žįtt ķ meirihlutasamstarfi į nokkurn hįtt
  • Flokkurinn skal alltaf vera andsnśinn öllum mįlum
  • Lżšręšislega sannfęringarbandalagiš hefur žaš aš markmiši aš vera įhrifalaust ķ stjórnmįlum og éta sjįlft sig innan frį um leiš og žegar/ef žaš kemst til įhrifa.

Žetta eru vķst bara svona fyrstu drög sem eiga eftir aš žroskast og dafna ķ samręmi viš pólitķska sannfęringu ašila frambošsins. Eftir žvķ sem mér skilst hefur žaš helst komiš upp į viš undirbśning aš stofnun flokksins aš ašstandendur mįlsins hafa veriš of sammįla um ofangreint meginmarkmiš sem er aušvitaš ekki nógu gott. En žaš er eins og mannskepnan žurfi alltaf aš rotta sig saman um alla hluti og geti aldrei veriš almennilega ósammįla hvort öšru um minnstu mįl. Žaš er svo stutt ķ flokks- og foringjaręšiš hjį fólki žegar į žaš reynir.
Viš fylgjumst svo nįiš meš framgangi hins nżja flokks eftir žvķ sem tķmanum lķšur og mįliš žroskast. Ekki ólķklegt aš lesa megi frekar um žróun žess į feisbśkk.


Rangfęrslur Bergs Siguršssonar, framkvęmdastjóri žingflokks VG og Einar Žorleifsson nįttśrufręšings

Įlišnašur og umhverfismįl – Rangfęrslur leišréttar Bergur Siguršsson, framkvęmdastjóri žingflokks VG og Einar Žorleifsson nįttśrufręšingur,fara mikinn ķ tveimur blašagreinum sem žeir rita um įlišnašinn ķ Fréttablašinu žann 17. og 29. desember sl.
Meginhluti greinanna snżr aš bįxķtvinnslu og umhverfisįhrifum hennar. Fullyršingar žęr sem greinar höfundar setja fram eru ķ besta falli mjög villandi og žvķ rétt aš benda žeim félögum į nokkrar stašreyndir um bįxķtvinnslu.
Bįxķtvinnsla er umfangslķtil nįmavinnsla į heimsvķsu. Um 160 milljón tonn af bįxķti eru unnin į įri hverju samanboriš viš t.d. um 7 milljarša tonna af kolum og um 1,5 milljarša tonna jaršefnis til koparvinnslu. Aušvelt er aš nįlgast upplżsingar um vinnsluna en bęši Alžjóšasamtök įlframleišenda og Evrópusamtök įlframleišenda veita ķtarlegar upplżsingar um bįxķtvinnslu į heimasķšum sķnum, www.world-aluminium.org og www.eaa.net .
Ķ grein sinni halda žeir Bergur og Einar žvķ fram aš stęrstur hluti bįxķtvinnslu eigi sér staš ķ fįtękum rķkjum į borš viš Gķneu og Jamaķka. Žetta er rangt. Stašsetning bįxķtvinnslu ręšst af jaršfręši en ekki efnahagslegum žįttum og fer lang stęrstur hluti hennar fram ķ Įstralķu (40%) sem seint veršur talin til fįtękustu rķkja heims. Um 20% heimsframleišslunnar fer fram ķ Gķneu og į Jamaķka.
Įrlega eru um 30 ferkķlómetrar lands lagšir undir nżjar bįxķt nįmur, eša sem samsvarar um 75% af flatarmįli Garšabęjar. Uppgręšsla į gömlum nįmum nemur svipašri tölu į įri hverju og alls nį įętlanir nįmafyrirtękja um uppgręšslu til meira en 90% žess landsvęšis sem lagt hefur veriš undir
bįxķtvinnslu frį upphafi .
Af ofangreindum 30 ferkķlómetrum eru um 2-3 ferkķlómetrar regnskóga lagšir undir bįxķtnįmur į įri hverju. Meira en 97% žeirra eru ręktašir upp ķ sömu mynd aš nįmavinnslu lokinni.
Hvaš varšar įhrif bįxķtvinnslu į bśsetu žį er rétt aš taka fram aš um 80% allrar bįxķtvinnslu į sér staš į landsvęšum žar sem ķbśafjöldi ķ 10 kķlómetra radķus frį nįmu er minni en 5 ķbśar į hvern ferkķlómetra, žar af um 40% žar sem ķbśafjöldi į ferkķlómeter er 1 eša fęrri.
Ķ grein sinni blanda žeir Bergur og Einar meš einstaklega ósmekklegum hętti įlišnaši saman viš hryllileg mannréttindabrot herstjórnarinnar ķ Gķneu žann 28. september 2009 er 157 mótmęlendur voru skotnir til bana af hernum žar ķ landi. Mótmęlendurnir voru aš mótmęla herstjórn sem hrifsaši völd ķ landinu ķ įrslok 2008, en landiš hafši veriš undir stjórn einręšisherra allt frį žvķ žaš hlaut sjįlfstęši įriš 1958. Mótmęlin leiddu į endanum til fyrstu lżšręšislegu kosninganna ķ landinu frį sjįlfstęši sem haldnar voru fyrr į žessu įri. Stjórnarandstašan fór meš sigur af hólmi og tók viš völdum ķ nóvember sķšastlišnum. Žaš aš blanda įlišnaši innķ žessa atburšarrįs, hvaš žį aš fullyrša aš įlišnašur višhaldi herstjórn landsins er fjarstęšukennt.
Greinarhöfundum finnst žó greinilega ekki nóg komiš og halda rangfęrslum sķnum įfram. Žannig segja žeir allt aš 30% alls įls sem framleitt er ķ heiminum fara til hergagnaišnašar, en segjast žó ekki finna neinar heimildir til stušnings žeim fullyršingum sķnum. Į heimasķšu Samįls, www.samal.is, mį finna upplżsingar um helstu not įls ķ heiminum. Um 25% fer til framleišslu żmissa neytendavara svo sem hśsgagna,hśsbśnašar, geisladiska o.s.frv. Um fjóršungur fer til framleišslu żmis konar samgöngutękja svo sem bifreiša og flugvéla. Um 20% fer til byggingarišnašar svo sem ķ gluggakarma, klęšingar og fleira. Um 20% er notaš til framleišslu żmis konar umbśša svo sem įlpappķrs og dósa og loks fara um 10% til raforkuišnašar og žį helst til framleišslu į raflķnum.
Ofangreind fullyršing er žvķ röng. Hergagnaišnašur notar vissulega įl sem og stįl,gler,plast,hugbśnaš,örflögur, tölvur eša fjölmargar ašrar framleišsluvörur eša žjónustu. Hvaš žaš hefur meš įlišnaš aš gera er hins vegar erfitt aš sjį. Varla dytti nokkrum manni ķ hug aš leggja til aš viš
Ķslendingar hęttum aš veiša fisk žar sem hluti hans vęri boršašur af hermönnum.
Stašreyndin er sś aš įlišnašur hefur żmislegt gott til umhverfismįla aš leggja. Žannig dregur notkun įls til aš létta samgöngutęki ķ Evrópu verulega śr losun gróšurhśsalofttegunda. Samdrįttur losunar vegna žessa er meiri en sem nemur heildarlosun įlišnašar ķ Evrópu, en um 30% įls sem framleitt er ķ Evrópu er notaš ķ samgöngutęki. Ķslenskur įlišnašur kemur enn betur śt ķ žessum samanburši enda nemur heildarlosun hér į landi į hvert framleitt tonn af įli ašeins um 20% af heildarlosun evrópsks įlišnašar į hvert framleitt tonn.
Įlfyrirtękin hér į landi hafa lagt mikinn metnaš ķ umhverfismįl, sem mešal annars mį sjį ķ žeirri stašreynd aš losun į hvert framleitt tonn hefur dregist saman um 75% frį 1990 og ķslensk įlfyrirtęki eru ķ fararbroddi į heimsvķsu hvaš žetta varšar. Ennfremur hafa ķslensk įlfyrirtęki stutt viš żmis konar verkefni ķ sviši umhverfismįla svo sem endurheimt votlendis, skógrękt, Vatnajökulsžjóšgarš og svo mętti įfram telja.

Ķslenskur įlišnašur er įvallt reišubśinn til aš ręša hvaš betur megi gera ķ umhverfismįlum. Viš bišjum ašeins um aš sś umręša sé mįlefnaleg og byggi į stašreyndum.

Žorsteinn Vķglundsson

Höfundur er framkvęmdastjóri Samtaka įlframleišenda į Ķslandi

 „Ķslenskur įlišnašur er įvallt reišubśinn til aš ręša hvaš betur megi gera ķ
umhverfismįlum. Viš bišjum ašeins um aš sś umręša sé mįlefnaleg og byggi
į stašreyndum.“

 


Žingflokkur VG fundaši ķ gamla Morgunblašshśsinu

Įrni Žór, žingflokksmašur VG og žingmenn voru įnęgšir hve góšur andi vęri ķ gamla Morgunblašshśsinu hefši haft į žį og žį helst gömlu ritstjóraskrifstofunnar og fęrt žingmenn VG saman ķ bróšurlegt samstarf  og kęrleiksbönd žar sem andi Morgunblašsins sveif yfir żsu og rjómaskįlum og hefši skipt sköpum aš sęttir tókust og nś séu fęrri įgreinismįl.
Įsmundur Einar Dašason sagši aš fundurinn hefši veriš góšur, hreinskiptar og opinskįar umręšur hefšu fariš fram og löngu tķmabęrar enda andi Morgunblašshśssins góšur..
Bókun, žingflokks VG lagši fram um stušning žingflokksins viš rķkisstjórnina og stefnumįl hennar, hlaut ekki stušning žriggja žingmanna VG ķ dag. Tillagan var žvķ dregin til baka af stjórn žingflokksins, en hana skipa auk Įrna Žórs žingflokksformanns žęr Žurķšur Backman og Lilja Rafney Magnśsdóttir.
Žaš var Įsmundur Einar Dašason, Lilja Mósesdóttir og Atli Gķslason sem ekki treystu sér til žess aš greiša atkvęši meš bókuninni um stušning viš stefnu rķkisstjórnarinnar

 

 


Hörmulegur fréttaflutningur RŚV af banaslysi er fréttastofu RŚV til minnkunar.

Forstjóri og framkvęmdastjóri Eimskipafélags Ķslands og Eimskips Flytjanda hafa sent fjölmišlum opiš bréf. Ķ žvķ er fréttaflutningur af banaslysi gagnrżndur og blašamenn og ljósmyndarar bešnir um aš endurskoša vinnubrögš sķn. Žetta er ekki ķ fyrsta sinn...

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Rauða Ljónið
Rauða Ljónið

Rautt ljónið er göfugt . Red Lion is noble.

Segðu fólki það sem það þegar veit og skilur og þér verður þakkað.

Segðu fólki það sem það ekki veit og skilur og þú verður fordæmdur.

 Lyginn getur ferðast um allan heiminn, á meðan sannleikurinn er að fara í skóna.

Sigurjón Vigfússon

Nżjustu myndir

  • ...e_image_php
  • ...21965_3
  • 13303 370155657293 739447293 3488280 748235 n

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband