Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2008

Veršbólgan étur upp ķbśšarhśsnęšiš.

      Hękkanir į afborgunum į hśsnęšislįnum vegna veršbólgu eru aš fara aš sliga heimilin og leggja ungar fjölskyldur ķ rśst žetta er aš verša félagslegt vandamįl nś į nęstunni į mešan sefur žingheimur sķnum Žyrirósu svefni ķ Gagó-vest žar gaular hver viš anna um śrlausn en engin tekur en į mįlinu žaš į bara aš koma meš kaldavatninu og hvaša į kaldavatni žegar žaš er ekki til sem śrlausn.

Miša viš 18 milljóna króna lįn hjį Ķbśšarlįnasjóši sem  tekiš var ķ byrjun janśar 2008 til 40 įra mįnašarlegar afbor hękki rśmlega um 11.000 krónur į fyrsta įri fari śr 93.000 ķ 105.000 kr ķ desember į sama tķma mun lįniš hękka śr 18 milljónum og fara ķ rśmar 20 milljónir.

Veršbólgan er nś 11.8 prósent og hefur ekki verši svo hį ķ įtjįn įr.

Sé hinsvegar tekiš dęmi um 20 milljón króna lįn frį įrinu 2005 meš 100 prósent jafngreišslulįni til 25 įra meš föstum 4.15 prósent vöxtum.

Žį var fyrsta afborgunin um 107 žśsund ķ febrśar 2005.

En nęsta jśnķ ef afborgunin komin ķ 134 žśsund eša hękkaš um 27 žśsund  eigandinn greišir žvķ 324 žśsund hęrri upphęš en įriš 2005 hękkunin er žvķ meiri en venjuleg mįnašarlaun.

Kv,Sigurjón Vigfśsson 


Atvinnuleysi ķ Hafnarfirši aš byrja ?

30 manna hefur veriš sagt upp ķ Hafnarfirši veriš er aš draga saman ķ byggingarišnaši og eftir vill er žetta byrjunin į žvķ er kom skal, mikiš óvissu įstand rķkir hjį byggingarverktökum ķ Hafnarfirši.                                           Veršbólgan ęšir įfram sem enga óraši fyrir og męldist 11.8 prósent ķ aprķl eftir aš vķsitala neysluveršs hafši hękkaš um 3.4 % milli mįnaša.

Žetta er hęšst sem męlst hefur ķ įtjįn įr. Gert er rįš fyrir aš atvinnuleysiš gęti veri 7000 manns sķšar į įrinu.       

  Kv, Sigurjón Vigfśsson                       


Vörubķlstjórum berst stušningur.

Žegar lögregla žarf aš hafa afskipti af upphlaupum og óeiršum er žaš nokkuš fastur lišur ķ öllum fréttum aš lögreglan beiti haršręši og sé aš minnsta kosti öšrum žręši sökudólgurinn, en ekki óeiršaseggirnir – ašgeršir žeirra hafi veriš „frišsamleg mótmęli".

Ķ samręmi viš žetta voru fréttir af įtökum sem uršu į Sušurlandsvegi viš Noršlingaholt 23. aprķl sl.
Żmsir voru til kallašir aš segja įlit sitt og margir töldu lögregluna eiginlega sökudólginn, žar į mešal voru žrķr žingmenn. Atli Gķslason sagši reyndar ķ sjónvarpsfréttum sama kvöld aš bķlstjórar hefšu gengiš of langt, en lögreglan var jafnframt sökuš um aš hafa gengiš of hart fram og ekki gętt mešalhófs. Steingrķmur J. Sigfśsson gaf sterklega ķ skyn aš lögreglan hefši beitt óžarfa hörku og Gušjón Kristjįnsson varpaši allri sök į lögregluna og taldi višbrögš hennar fįheyrš. (sbr. Fréttablašiš 24. aprķl). – Svo mörg voru žau orš.

Ekki žarf aš lżsa ašgeršum vörubķlstjóra undanfariš. Lögregla hefur sżnt fįdęma langlundargeš, en aš žvķ hlaut aš koma aš žaš žryti og ofbeldisverkin yršu stöšvuš, enda almannahagsmunir ķ hśfi. Tilmęlum lögreglu var ekki hlżtt og fyrirmęlum var fylgt eftir, en ašgeršum var svaraš meš hnefum, bareflum, grjóti og eggjum.

Nś er ešlilegt aš spyrja: hvaša skilaboš eru žingmennirnir aš flytja? Ķ oršum Atla felst naumast annaš en grżta megi lögreglumenn ķ krafti mešalhófsreglu stjórnsżsluréttarins, en óljóst hvenęr žeir megi bera hönd fyrir höfuš sér. Steingrķmur hefur lögfręšina ekki jafn tiltęka, en af oršum hans mį rįša lögreglan eigi aš bķša žar til bķlstjórum žóknist aš opna veginn, en žola grjótkast öšrum kosti. Ósvaraš er hins vegar hversu margir lögreglumenn eiga aš liggja ķ valnum įšur en žeir mega stjaka viš barįttuhetjunum. Gušjón Kristjįnsson hefur gefiš allsherjar barsmķša-, grjót og eggjaleyfi į lögregluna.

Oft er rętt um vaxandi ofbeldi ķ žjóšfélaginu. Um hverja helgi flytja fjölmišlar fréttir af ofbeldisverkum helgarinnar. Įrįsum į lögreglumenn og öryggisverši fer fjölgandi. Mišbęr Reykjavķkur tekur um nętur aš lķkjast vķgvelli sem fólk hęttir sér varla inn į. Nżjasta birtingarmynd žessa įstands eru ašgeršir vörubķlstjóra og žeim fylgja sķšan óstżrilįtir unglingar og žar į eftir soraöfl žjóšfélagsins. Žeim hefur nś bętzt stušningur, beinn og óbeinn śr röšum handhafa löggjafarvalds.

Siguršur Lķndal

Höfundur er lagaprófessor.

Fréttablašiš, 26. apr. 2008 06:00


Hafnarfjaršarbęr stefnir OR

Hafnarfjaršarbęr hyggst sķšar ķ dag leggja fram formlega stefnu į hendur Orkuveitu Reykjavķkur žar sem fyrirtękiš hefur ekki greitt fyrir rśmlega 14% hlut ķ Hitaveitu Sušurnesja sem er ķ eigu Hafnarfjaršarbęjar. Bęrinn krefst žess aš fį um 8 milljarša frį Orkuveitunni, en innheimtu- og vaxtakostnašur vegna meintrar skuldar er rķflega 200 milljónir króna.

Hafnarfjaršarbęr og Orkuveita Reykjavķkur geršu ķ fyrra samkomulag um aš bęrinn hefši sölurétt į rķflega 15% hlut sķnum ķ HS til Orkuveitunnar į genginu 7,1. Samkvęmt žvķ į Orkuveitan aš borga rśma 8 milljaršar fyrir allan hlut Hafnarfjaršar ef bęrinn kżs aš selja.

Bęjarstjórn Hafnarfjaršar samžykkti ķ desember aš selja 95% af hlut sķnum, žannig aš Orkuveitan keypti rśmlega 14% hlut og Hafnarfjaršarbęr héldi eftir tępu 1%. Samkvęmt samkomulaginu vęri greišsla fyrir žann hlut rśmlega 7,7 milljaršar.

Efasemdir komu hins vegar upp um aš žetta stęšist samkeppnislög og žvķ dróst aš fullnusta samninginn. Samkeppniseftirlitiš śrskuršaši svo ķ sķšustu viku aš Orkuveitan mętti ašeins eiga 3% ķ Hitaveitu Sušurnesja. Hśn į nś 16% og hefši fariš upp ķ 30% ef hlutur Hafnarfjaršarbęjar hefši veriš keyptur.

Orkuveitan hefur haldiš žvķ fram aš meš žessum śrskurši sé ljóst aš samningurinn viš Hafnarfjaršarbę sé ólögmętur og žvķ ekki hęgt aš standa viš hann. Hafnarfjaršarbęr telur hins vegar aš Orkuveitan eigi aš standa viš geršan samning og sķšan reyna aš losa sig viš hlut sinn ķ hitaveitunni.

Bęrinn hefur sett skuldina ķ innheimtu įn įrangurs. Samkvęmt heimildum fréttastofu er nś veriš aš kynna ķ bęjarrįši Hafnarfjaršar fyrirętlanir um aš stefna Orkuveitunni fyrir dómstóla vegna vanefnda į greišslunum. Stefnan veršur formlega lögš fram eftir hįdegiš. Žar veršur žess vęntanlega krafist aš kaupveršiš fyrir hlutinn verši greitt. Auk žess greiši Orkuveitan vaxta og innheimtukostnaš, sem er nś oršinn rśmar 200 milljónir króna. Jafnframt veršur óskaš eftir flżtimešferš į mįlinu ķ ljósi žeirra fjįrhagslegu hagsmuna sem eru ķ hśfi.


6,9% atvinnulausir į aldrinum 16-24 įra.

6,9% atvinnulausir į aldrinum 16-24 įra

Į fyrsta įrsfjóršungi 2007 męldist atvinnuleysi 2% og var žaš sama hjį körlum og konum. Atvinnuleysi var mest mešal fólks į aldrinum 16-24 įra eša 6,9%, samkvęmt upplżsingum frį Hagstofunni.

Į fyrsta įrsfjóršungi 2008 voru aš mešaltali 4200 manns įn vinnu og ķ atvinnuleit eša 2,3% vinnuaflsins. Atvinnuleysi męldist 2,5% hjį körlum og 2,2% hjį konum. Žegar litiš er til aldurs var atvinnuleysiš mest mešal fólks į aldrinum 16-24 įra, eša 6,5%. Gert er rįš fyrir aš atvinnuleysi verši um 7000 manns sķšar į įrinu og ķ byrjun nęsta.

Žessar tölur  benda til žess,aš atvinnuleysi muni dynja fljótar į okkur en viš reiknušum meš.Bęši Sešlabanki og fjįrmįlarįšuneyti spį žvķ,aš atvinnuleysi muni aukast į nęstu misserum.

 Kv, Sigurjón Vigfśsson


Skuldir fólks jukust um 15% .

Skuldir fólks sem leitaši ķ fyrra til Rįšgjafarstofu um fjįrmįl heimilanna hękkušu aš mešaltali um 15% milli įra.Žetta eru vķsbendingar um aš róšurinn sé aš žyngjast.

Alls  voru afgreiddar 612 umsóknir hjį Rįšgjafarstofu ķ fyrra.                                                                                                                                                                                                                                         Žeir sem helst leita til Rįšgjafarstofu vegna fjįrhagsvandręša eru einstęšar męšur, sem voru 34% višskiptavina rįšgjafarstofunnar ķ fyrra. Nęrst stęrsti hópurinn sem leitaši eftir ašstoš eru einhleypir karlar.                                                                                                                                                  Mjög margir hafa keypt bķla į lįnum og skuldsett sig of mikiš viš ķbśšarkaup. Mikiš af žessu  fólki į nś ķ fjįrjagsvandręšum. Einstęšar męšur eru margar  ķ fjįrhagsvandręšum.Žaš er m.a. vegna žess aš bętur,sem žęr fį eru lįgar. Žęr eiga erfitt meš aš vinna,ef žeir eru meš  mörg börn o.s.frv.

Sumir lenda ķ fjįrhagsvandręšum vegna fįkunnįttu ķ fjįrįlum. Rįšgjafarstofa heimilanna hefur vissulega hlutverki aš gegna.

Kv.Sigurjón Vigfśsson

Śtlendingar gętu keypt aušlindir Ķslands.

 

Erlendar stofnanir geta keypt aušlindir į Ķslandi žótt frumvarp išnašarrįšherra, verši aš lögum..Frumvarp išnašarrįšherra, til lagabreytinga į aušlinda og orkusviši er haršlega gagnrżnt ķ mörgum umsögnum sem borist hafa išnašarnefnd Alžingis.Samorka, samtök orku- og veitufyrirtękja, er mešal žeirra sem gagnrżna mörg atriši ķ frumvarpinu, žar į mešal įkvęši sem banna framsal į eignarhaldi aušlinda sem žegar eru ķ opinberri eigu.,,.Žaš er engin sérstök žörf į žvķ aš einskorša eignarhald į žessum aušlindum viš opinbera ašila. :Žessi fyrirtęki starfa samkvęmt regluramma sem rķkiš setur. Stjórnvöld hafa öll tękifęri til aš setja lagarammann til aš stżra starfseminni auk žess sem eftirlit er ķ höndum opinberra ašila. Žvķ er engin įstęša til aš eignarhaldiš sé sömuleišis hjį opinberum ašilum,"segir Gśstaf Adolf Skślason, ašstošarframkvęmdastjóri Samorku. Hann bendir į aš slķkar takmarkanir hafi neikvęš įhrif į virši aušlindanna, skerši eignir veitufyrirtękja, sem eru ķ eigu sveitarfélaganna. Hann bendir į fleiri galla į frumvarpinu.,,Žarna er veriš aš einskorša framsal į aušlindum viš ašra opinbera ašila. Samkvęmt lögum um erlendar fjįrfestingar ķ ķslensku atvinnulķfi žį er ekki hęgt aš śtiloka opinbera ašila ķ öšru ašildarrķki EES žannig aš sveitarfélagiš Birmingham mį vęntanlega kaupa,"nefnir Gśstaf Adolf sem dęmi - en innlendir einkaašilar mega ekki kaupa, bętir hann viš.Samorka leggst gegn flestum helstu efnisatrišum frumvarpsins, um takmarkanir į eignarhaldi fyrirtękja og aušlinda. Žaš rżri eignir sveitarfélaga og geti haft verulegan kostnašarauka ķ för meš sér. 

 


Sinnuleysi stjórnvalda um efnahag, en hvar eru stjórnvöld ?

Allt stefnir ķ aš veršbólguforsendur kjarasamninga verkalżšshreyfingar og atvinnurekenda bresti. Naušsynlegt er aš stjórnvöld taki žįtt ķ žvķ aš reyna aš sporna gegn žessu; rķkisstjórnin veršur aš óska eftir samstarfi viš launžegasamtök til aš finna leišir nś strax aš bķša lengur er aš skjóta vandamįlini į frest og um leiš veršur mįliš erfišara.Kjarasamningar verkalżšshreyfingarinnar og atvinnurekenda sem geršir voru ķ febrśar verša framlengdir eftir įr standist veršbólguforsendur žeirra. Žęr eru tvęr; annars vegar aš 12 mįnaša veršbólga ķ desember verši undir 5,5% og aš veršbólgan frį įgśst til janśar, reiknuš į įrsgrundvelli, verši ekki meiri en 3,8%.Veršbólgan męlist nś tęp 9% og Sešlabankinn spįir žvķ aš hśn verši svipuš um įramótin. Svonefndri forsendunefnd er fališ aš fylgjast meš veršbólgunni aš sporna gegn žvķ aš forsendurnar bresti. Ķ nefndinni sitja tveir fulltrśar ASĶ og tveir frį Samtökum atvinnulķfsins Ķslendingar hafi oft įšur stašiš frammi fyrir vį ķ efnahagsmįlum. Žaš hafi įvallt reynst best aš mynda breiša samstöšu ašila vinnumarkašar, stjórnvalda og Sešlabanka um hvernig sé skynsamlegast sé aš vinna gegn vįnni. Forsendunefndin hafi engar töfralausnir.

Launžegasamtök eru nś reišubśinn til aš leita lausna ķ samningu viš stjórnvöld spurningin er bara hvar eru stjórnvöld ?

Kv, Sigurjón Vigfśsson


Žegar Hafnfiršingar voru blekktir..

 

Nś er Hafnarfjaršarbęr aš taka lįn upp į 3 milljarša og börnin munu borga fjarhagstaša er ekki góš. Ķ vasa Hafnarfjaršar hefši runniš įrlega 800 milljónir ķ beinum tekjum 400 milljónir ķ óbeinum…. Samtals 1200 milljónir.


Fróšleikur  um losun Co2 og įhrif žess į umhverfiš.

Um 80% af žeirri orku sem er nś notuš ķ heiminum kemur frį jaršeldsneyti śr jöršu.    

Notkun jaršefnaeldsneytis er helsta uppspretta gróšurhśsaįhrifanna į jöršinni. Stern-skżrslan og IPCC-skżrslan leggja žvķ įherslu į  nżtingu annarra orkulinda en jaršeldsneytis sem žįtt ķ aš draga śr gróšurhśsaįhrifunum į Hnattręna vķsu.
Losun koltvķsżrings frį raforkuframleišslu śr jaršeldsneyti til įlvinnslu er rśmlega 110  milljón tonn af CO2 į  įriš 2007.
Faržegaflug feršamannaišnašur og vöruflug, ž.e. flug frį og til Ķslands og innanlands nemur um 4.2 milljónum tonna af CO2, sem er svipuš og losun, 16 įlvera į CO2 eins og žau eru hér į landi.  

                                        
Verši framleišsla į Ķslandi komin ķ 1,0 milljón tonn į įri .Til žess žyrfti nįlęgt 16 TWh/a (terawattstundir į įri), reikaš ķ orkuveri, t.d. 12 śr vatnsorku og 4 śr jaršhita. Orkulindir okkar rįša vel viš žaš. Sś įlvinnsla sparaši andrśmsloftinu 13.2 milljón tonn į CO2 į įri hnattręnt  boriš saman viš aš įliš fyrir utan žess sem kęmi til baka ķ sparnaši vęri framleitt meš rafmagni śr jaršeldsneyti sem losar 14,2 tonn CO2 į framleidd tonn af įli.
Og aš 1,0 milljóna tonna įlframleišsla į Ķslandi „sparaši andrśmsloftinu 13.2 milljón tonn į įri.

 
Sparar 5-falda nśverandi innanlandslosun į Ķslandi į CO2
og um 12% af nśverandi losun ķ heiminum vegna raforkuvinnslu til įlframleišslu!".
 

Alla žessir žęttir ķ umhverfismįlum vissu ašstęšingar stękkunar Alcan um žegar umręšan var į hęsta stigi en kusu aš snišganga hana ķ žeim tilgangi aš blekkja Hafnfiršinga og fį sķnu fram óhįš žvķ hvaš vęri rétt og satt, Hafnfiršingar voru blektir ķ žessu mįli.

Almannahagsmunir eru aš virkja vatnsorku og jaršhita til raforkuvinnslu. Žeir hagsmunir eru nś rķkari en nokkru sinni fyrr ķ heimi sem fęr 80% orku sinnar śr jaršefnaeldsneyti og er ógnaš af gróšurhśsaįhrifunum. Žaš eru sameiginlegir hagsmunir Heimsbyggšarinnar og almennings į Ķslandi.                                 

Žetta kemur greinilega fram bęši ķ Stern-skżrslunni og IPCC-skżrslunni og svo öšrum skżrslum og višurkenndum rannsóknum sem lśta aš sparnaši į CO2.

Skynsömum mönnum getur skjįtlast en žeir višurkenna mistök sķn ef žeim skjįtlašist,  ef žeir eru skynsamir. Ég vona aš umhverfisrįšherra og išnašarrįšherra og žingmenn séu allir skynsamir menn og vinni žjóš sinni og heimsbyggšinni til heilla og skoša mįlin įn žessa aš lįta einkapólitķsk sjónarmiš og pólitķska hugsun rįša feršinni og fari aš skoša umhverfismįl į hnattranavķsu ekki pólitķska eins og VG og Samfylkingin įsamt öšrum umhverfissóšum og Sólarhópum hafa gert hingaš til og žar meš ekki hugsaš aš verndun  andrśmsloftsins heldur frekar unniš gegn henni.

 Ķsland er ekki eyland ķ umhverfismįlum.           

Pólitķskar vinsęldaveišar og lķtt vķsindalegar skošanir sem nś eru efst į baugi mega ekki rįša feršinni til aš fį klapp į öxlina og X į kjörsešilinn žaš eru svik bęši viš nįttśruna og žęr kynslóšir sem į eftir okkur koma..

Ķslendingar geta lagt stęrri skerf af mörkum ķ barįttunni viš žį vį sem öllu mannkyni stafar af gróšurhśsavandanum. Framlag okkar Ķslendinga er aš hafa žessa vinnslu hér į landi . Og viš žurfum samt ekkert aš óttast aš eiga ekki ašgang aš ósnortinni nįttśru!

Lķklega er mesta hęttan ķ aš mönnum mistakist aš vinna bug į gróšurhśsaįhrifunum fólgin ķ hugsunarhęttinum. Tilhneigingunni til aš skjóta sér sjįlfum undan vanda meš allskyns afsökunum en ętla öšrum aš leysa hann og óvķsundalegahugsun og menntunarleysi ķ umhverfismįlum. Sś hugsun sęmir sķst Ķslendingum sem hver um sig ręšur yfir hundraš sinnum meiri efnahagslegri vatnsorku en hver jaršarbśi aš mešaltali og  jaršhita aš auki.

Ķslensk raforka, sem framleidd er meš fallorku vatns eša žrżstiorku gufu er dżrari en raforka framleidd meš olķu ķ Rśsslandi eša kolum ķ Kķna Sušurafrķku Įstralķu.                                              

Ķ žessum löndun er nś veriš aš reisa Įlver sem eiga aš vera meš framleišslugetu upp į 3 milljónir tonna af įli og orkugjafinn er jaršeldsneyti meš CO2 śtstreymi 14.2 X 3 milljón tonn eša 42.6 milljón tonn af Co2 .  

Ef fallorka og jaršorka vęri notuš vęri talan 4.5 milljón tonn og af žvķ kęmi til baka ķ sparnaši į Hnattręnavķsu 13.2 X 3 = 39.6 milljón  tonn.     

Flestir įlframleišendur eru stórfyrirtęki meš fjölmargar verksmišjur. Žau eru meš fasta višskiptavini og samninga til langs tķma. Ef žeir framleiša ekki hérlendis, gera žeir žaš annars stašar og stęrstu įlver sem er veriš aš reisa ķ dag eru bęši ķ Įstralķu og žaš sem er aš fara af staš ķ Sušur Afrķku nota kol og svo ķ Dubai meš jaršolķu Qatar meš gasi  framleišsla žessara Įlvera eykur śtstreymi į CO2. Framleišsla annar mįlma, ķ staš įls, er lķka orkukrefjandi og eykur lķka śtstreymi į CO2.

Hlżnun andrśmsins stafar ekki af auknu CO2 magni eingöngu, heldur minni skżjahulu og žar meš minna endurkasti Sólarljóss. Dani aš nafni Henrik Svensmark hefur śtskżrt hvernig žetta gerist. Mikil brennsla kolefna  meš framleišslu į CO2 er óęskileg af öšrum įstęšum. Til dęmis er olķa undirstaša efnaišnašar og plastsišnašar sį išnašur mengar meira eins og nżjar tölu sżna sś olķa sem viš brennum ķ dag veršur ekki notuš til annara hluta į morgun. Sé litiš til jįkvęšar ašleišingar losunar CO2 śt ķ andrśmiš, mį nefna betri vöxt jurta.

Ef Gróšurhśsamenn vilja lįta taka sig alvarlega, verša žeir aš śtskżra hvers vegna rannsóknir sżna aš aukning/lękkun hita į Jöršinni kemur į undan CO2 aukningu/lękkun.

Žversögn mįlsins er, aš ef CO2 veldur hitun er hitunarferillinn óstöšvandi, žvķ aš sannanlega losar hitun mikiš magn af CO2 śr sjónum.

Koltvķsżringur ķ andrśmsloftinu er brįšnaušsynlegur öllu lķfi į jöršinni. Vęri hann ekki fyrir hendi gętu plöntur alls ekki žrifist, og žar meš ekkert lķf. Plöntur vinna kolefnissambönd (mjölvi, sykur) śr koltvķsżringnum meš ašstoš sólarljóssins eins og alžekkt er. Koltvķsżringur er žvķ ekki eitur, heldur undirstaša alls lķfs į jöršinni. Plöturnar anda aš sér CO2, en anda frį sér sśrefni. Dżr og menn anda aš sér sśrefni, en anda frį sér CO2. Žetta er žvķ hringrįs.

CO2 veršur til viš bruna ķ lķkömum dżra, rotnun lķfvera og bruna į eldsneyti. Eldfjöll og hverasvęši anda óhemju magni af CO2 frį sér. Koltvķsżringur veršur til viš gerjun vķns, žegar braušdeig er lįtiš hefast, og er ómissandi ķ gosdrykki. Ašalhrįefniš ķ framleišslu į gręnmeti og įvöxtum, og reyndar öllum gróšri, er koltvķsżringur.

Žetta er žvķ fremur matur en eitur, og alls ekki mengun. Margir rugla saman koltvķsżringi og mengunarskżjum, sem oft sjįst yfir stórborgum. Žau eru allt annars ešlis. Žar er um raunverulega og skašlega mengun aš ręša.

CO2 hleypir ķ gegn um sig stuttbylgju hitageislum frį sólinni, en dregur ķ sig langbylgju hitageisla frį yfirborši jaršar. Viš žaš hitnar lofthjśpurinn örlķtiš til višbótar. Yfirborš jaršar fęr žannig varmageislun beint frį sólinni, og auk žess višbótar varmageislun frį CO2 ķ lofthjśpnum. Žannig męlist hęrra hitastig viš yfirborš jaršar, žó svo jöršin og lofthjśpurinn sem heild séu ķ jafnvęgi gagnvart heildarinnstreymi varmaorku frį sólinni. Žetta hefur ķ för meš sér kólnun ķ efri loftlögum. CO 2 er nįnast ógegnsętt fyrir innrautt ljós meš um 15 mķkrómetra öldulengd.

Įn gróšurhśsalofttegunda vęri mešalhiti jaršar mķnus 18°C, en er plśs 15°C vegna gróšurhśsaįhrifa, aš mestu vegna loftrakans.

Lönd į borš viš Sviss, Ķtalķu, Austurrķki, Žżskaland, Frakkland, Spįnn, Bandarķkin, Noreg og Svķžjóš hafa žegar virkjaš frį 70 - 90% sinnar efnahagslegu vatnsorku įn žess aš nįttśra žessara landa vęri lögš ķ rśst. Sviss hefur t.d. virkjaš yfir 90%. Samt koma milljónir feršamanna til Sviss į hverju įri, einmitt til aš skoša stórbrotna nįttśru. Ķ nįkvęmlega sama tilgangi og feršamenn koma til Ķslands!

Žaš er hrein bįbilja sem haldiš er fram aš nżting orkulindanna eyšileggi nįttśruna og leggi feršažjónustuna ķ rśst. Žaš sżnir reynslan frį öšrum vatnsorkulöndum svo aš ekki veršur um villst.

Engum dettur ķ hug aš halda žvķ fram aš ekki sé lengur nein skošunarverš nįttśra ķ Sviss, Noregi,Austurrķki, Žżskalandi, vegna žess aš vatnsaflsvirkjanir séu bśnar aš eyšileggja hana! Hversvegna er žį talin hętta į žvķ į Ķslandi?

Flśrsambönd eru milli 6000 og 9000 sinnum virkari gróšurhśsalofttegundir en koltvķsżringur, til aš mynda hefur Alcan ķ Straumsvķk nįš aš draga saman śtstreymi flśorskolefna śr rśmlega 420.000 tonnum CO2 ķgilda įriš 1990 ķ tęp 7.000 tonn įriš 2007, mešal annars meš endurbęttri vinnslutękni og tölvustuddri stżritękni. Į sama tķma segja menn aš engin hįtękni sé ķ įlverum.

Óhapp varš sumariš 2006 įlverinu ķ Straumsvķk žegar kerskįli 3 varš óstarfhęfur. Višbrögš starfsmanna og fęrni žeirra vakti athygli vakti um allan įlgeirann og leiddi til žess aš žegar svipaš óhapp varš ķ įlveri Alcan ķ Bretlandi voru starfsmenn śr Straumsvķk fengnir til aš ašstoša viš aš nį tökum į žeim vanda. Mikil og veršmęt žekking til śtflutnings hefur žannig oršiš til ķ ķslenska orkugeiranum og hjį Alcan. Žrįtt fyrir žetta lķta sumir stjórnmįlamenn til okkar meš fyrirlitningu og lķta į starfsmenn įlvera  sem undirmįlsfólk og kunna ekki aš meta žį žekkingu sem er til stašar t.d. hjį starfsmönnum né į žį menntun sem starfamenn Alcan į Ķslandi hafa flutt śt til annarra landa ķ sama išnaši.

Enginn keyrir bķl nema aš minnsta kosti telja sig eiga erindi meš keyrslunni. Žaš erindi  getur vel veriš sjįlf įnęgjan af akstrinum. Fyrir andrśmsloftiš er betra aš aka um į tvinnbķl en stórum eyšslufrekum jeppa. Frį sama sjónarmiši er lķka best aš sem mest af įli sé notaš ķ bķlinn ķ staš žyngri mįlma hvort sem bifreišin er tvinnbķll eša jeppi. Tališ er aš hvert kg af įli sem notaš er ķ bķl ķ staš žyngri mįlma spar andrśmslofinu 28 kg af CO2 yfir endingartķma bķlsins, sem er stuttur boriš saman viš mešaldvalartķma CO2 ķ andrśmsloftinu.

Žetta merkir aš ef 8,5% til 10% af framleiddu įli er notaš ķ bķla nęgir žaš til aš vega upp losunina viš framleišslu žess į Ķslandi, 1,5 kg af CO2 į hvert kg af įli. Ķ reynd er miklu hęrra hlutfall af framleiddu įli notaš ķ bķla. Įlframleišsla viš „ķslenskar ašstęšur" hvar sem er ķ heiminum, ž.e. meš raforku śr öšrum orkugjöfum en jaršefnaeldsneyti, sparar žvķ andrśmsloftinu śtblįstur CO2 boriš saman viš aš įl vęri alls ekki framleitt og žyngri mįlmar notašir ķ farartęki.

Žetta sżnir hvķlķk endaleysa žaš er aš taka įlvinnslu į Ķslandi meš ķ Kyoto-bókunina; starfsemi sem stušlar aš markmiši bókunarinnar en vinnur ekki gegn henni! Įlvinnsla į Ķslandi į ekki heima žar inni. Hvers vegna er flugumferš į Ķslandi ekki žar inni og feršarišnašurinn sem er stęrsta stórišja ķslands og mesti mengunarvaldurinn. Feršaišnašurinn į Ķslandi losar um 4.2 milljón tonn,af CO2, eins og 16 įlver af žeirri stęrša grįšu sem hér er ķ Straumsvķk.

Žaš er heimslosunin į CO2 ein sem skiptir mįli ekki hvar hśn į sér staš. Žaš er žaš sem ķslendingar eiga aš huga aš ekki beina sjónum aš einum žętti, žaš sżnir ašeins žröngsżni og vilja til aš bęta ekki žar śr sem bęta į og įrangur veršur lķtil sem enginn, verši sś skošun įfram.

Landsvirkjun er fyrirtęki sem er 100% ķ eigu almennings į Ķslandi; til skamms tķma rķkis og sveitarfélaga, nś rķkisins eins. Eigiš fé Landsvirkjunar er žvķ fé almennings. Žaš er hagur almennings aš aršur af žvķ fé sé sem mestur. Meš rķkisįbyrgš fįst hagstęšari lįn en įn hennar. Žaš minnkar lįnakostnaš og stušlar meš žvķ aš meiri aršsemi eiginfjįr, ž.e. af fé almennings. Žessi aršsemi eiginfjįr Landsvirkjunar hefur aldrei veriš neitt leyndarmįl heldur ašgengileg almenningi. Hśn er žaš sem skiptir almenning, eigandann, höfušmįli.

Landsvirkjun upplżsti aš įętluš aršsemi af eiginfé ķ Kįrahnjśkavirkjun sé 11,9% į įri. Var įšur įętluš 12,5% en įętlunin var lękkuš žegar óvęntar ašstęšur geršu virkjunina heldur dżrari en tališ var. Hvorugar tölurnar hafa veriš neitt leyndarmįl, enda eiga žęr ekki aš vera žaš. Žeir stjórnmįlamenn sem mest beittu sér gegn Kįrahnśkavirkjun og žeir hópar er hęst létu sögšu žaš bęši ķ riti og oršum aš žaš yrši tap į žessari framkvęmd og sögšu mešal annars aš allt fęri til fjandans eldgos jaršskjįlftar stķflan myndi  bresta, aršsemin af virkjuninni yrši einungis  4 til 6 %.


Heimsmarkašsverš į įli hefur hękkaš eftir aš žessir śtreikningar voru geršir og er aršsemin nś 13.5%. Vegna hagstęšra samninga um raforkuverš sem er mišaš viš įlverš nś er skortur į įli į įlmörkušum mį ętla aš heimsmarkašsverš į įli fari hękkandi į mišju įrinu (2008) fram til 2009 og hękka enn meir į nęstu įrum. Aš žessu sögšu mun aršsemin af Kįrahnjśkavirkjun aukast enn frekar og fara jafnvel upp ķ 15 til 17%. Menn geta svo deilt um hvort žetta sé višunandi aršsemi ef menn vilja, virkjunin borgar sig upp į skemmri tķma en įętlanir geršu rįš fyrir.

Ķsland ręšur yfir 100 sinnum meiri efnahagslegri vatnsorku į mann en hver jaršarbśi aš mešaltali. Ķsland liggur svo langt śti ķ hafi aš flutningskostnašur rafmagns um sęstreng gerir raforku frį Ķslandi ósamkeppnishęfa, jafnvel į Bretlandseyjum, eins og margendurteknar śttektir į lišnum įratugum hafa leitt ķ ljós. Breytingar į žvķ eru ekki ķ sjónmįli. Vegna žess er engin tilviljun aš hęgt er aš fį ódżrara rafmagn į Ķslandi en vķša annarsstašar. Undirboši af Ķslendinga hįlfu er žar ekki um aš kenna.

Loks segir ķ hagspį greiningardeildar Kaupžings aš umręša um byggingu įlvers į Bakka viš Hśsavķk muni verša hįvęrari žegar nśverandi hagsveifla endar og fleiri merki um nišurskurš hins opinbera taki aš berast.  Višsnśningur ķ utanrķkisvišskiptum veršur einungis ķ Ķslenska įlgeiranum en hvergi annarsstašar eins og mįlin hafa žróast, žar sem įlśtflutningur eykst en innflutningur dregst saman og ķ takt viš minnkandi śtgjöld, spįin gerir  rįš fyrir samdrętti ķ fjarfestingu atvinnuveganna į žessu įri žar sem stórišjuframkvęmdu er mestu lokiš.

Śtflutningsveršmęti įls mun ķ fyrsta sinn fara fram śr veršmęti śtfluttra sjįvarafurša į žessu įri samkvęmt śtreikningum greiningardeildar Kaupžings . Vitna ég ķ Kaupžing į vef Samorku, Samtaka orku- og veitufyrirtękja.

Kaupžing segir einnig aš samkvęmt śtreikningunum megi bśast viš aš śtflutningsveršmęti įls aukist śr rśmum 80 milljöršum króna ķ um 135 milljarša į žessu įri og verši komiš ķ um 140 milljarša į įrinu 2009.

Nišurskuršur į žorskkvóta um žrišjung kemur hins vegar nišur į śtflutningnum og er reiknaš meš aš kostnašur nišurskuršarins verši į bilinu 15 -20 milljaršar į įri.

Greiningardeild Kaupžings segir enn fremur aš hagvöxtur nęstu įra muni verša drifinn įfram af višsnśningi ķ utanrķkisvišskiptum žar sem įlśtflutningur muni aukast og innflutningur dragist saman ķ takt viš minnkandi śtgjöld žjóšarinnar.

Bśist er viš samdrętti ķ fjįrfestingu į žessu įri en svo eykst hśn aftur į nęsta įri sem helgast eingöngu af Helguvķkurverkefninu, en gert er rįš fyrir aš žęr framkvęmdir hefjist ķ įr og nįi hįmarki į nęsta įri.


Hvar vęri Ķslenskt žjóšfélag nś statt ef hugmyndafręši VG og Samfylkingarinnar og Sólarhópana ķ atvinnumįlum fengi aš rįša? Hefši stefna žessara flokka veriš viš lķši frį  įrinu 1880 žegar uppbygging var ķ sjįvarśtvegi, fyrsti kśtterinn kom til landsins og fyrsti togarin sem kom 1905. Hvar vęrum viš nś hefši afturhaldsstefna vinstriflokkanna veriš viš lżši ?

VG hefšu vilja banna Kśtterana. Žeir veiddu meira en įraskipin, um borš var kolaeldavél og ljós sem notušu steinolķu og togarann hann var meš kolakyntri vél og steinolķljós..

En žį var öldin önnur og frumkvöšlar į vinstrivang į žessum įrum höfšu hugsjónir um betra samfélag og bundust höndum saman viš Ķslenskt atvinnulķf og fólkiš ķ landinu, alžżšuna  til sjįvar og sveita og vildu veg žjóšar sem mestan. Žetta geršu žeir ķ samvinnu viš atvinnuvegina en undirstašan var sjįvarśtvegur, öllum landmönnum til hagsbóta.

Žessir flokkar böršust fyrir hinni vinnandi stétt alžżšunnar.

En nś hefur veriš sett nż stefna, atvinnuna skal nś hrifsa af verkalżšnum og faglęršum og fęra tękifęrin yfir į langskólagengiš og Hįskólamenntaš fólk sem aš stęrstu leiti styšur žessa flokka og er ķ stjórn og rįšum žessara flokka. Žessa sķbylja sjįum viš og heyrum ķ ręšu og riti hvort sem er ķ žinginu eša utan žings.

Uppruninn löngu gleymdur og fyrir borš borinn.

Vinstri gręnir, Samfylkingin og ašrir smįir öfgahópar Sólarhópar vilja nś hafa įhrif į atvinnusköpun ķ landinu meš afskiptum löggjafasamkomunnar, rķkis- og bęja.  Hvaš er gert ķ atvinnumįlum nś ? Sś kenning hefur veriš sett fram af vinstrimönnum aš ekkert eigi byggja upp nema ķ samrįši viš žį, žeir boša forsjįsjįrhyggju ķ flestum mįlum og vilja žar meš setja um leiš hömlur į frekari uppbyggingu atvinnumįla ķ landinu. Ekkert mį gera sem ekki er ķ tķsku hvort sem žaš skilar inn hagsęld inn ķ žjóšlķfiš eša ei eša atvinnu fyrir landsmenn.

Hér er į feršinni svokallaš Marteins Mosdal heilkenni.

Yfir 45% af veršmętum Įls er tališ verša eftir ķ landinu  og skilar žvķ umtalsveršu fjįrmagni til žjóšarbśsins. Įlišnašur į Ķslandi sem atvinnugrein hefur um 40 įra skeiš veriš en stęrsta lyftistöng ķ atvinnumįlum lands og žjóšar og Hafnfiršinga. Įlišnašurinn hefur skilaš inn ķ žjóšarbśiš grķšarlegum veršmętum ekki bara ķ gjaldeyri og sköttum heldur einnig ķ žekkingu, hugbśnaši og vķsindum. Orkugeirinn hefur blómstraš ķ kjölfar įlbyltingarinnar į Ķslandi. Virkjanir hafa veriš reistar, orka  jökulfljóta beisluš sem og orka jaršvarma. 

Žegar įlveriš ķ Straumsvķka tók til starfa įriš 1969 var ekki bjart yfir Hafnarfirši og Hafnfiršingum né žjóšarbśinu öllu ķ atvinnumįlum. Sķldaraflinn hafši dregist saman śr 770.689 žśsund tonnum įriš 1966 nišur ķ  56.689 tonn įriš 1969. Ekki var betra įstand meš žorskaflann, en hann hafši hruniš śr 311 žśsund tonnum frį įrinu 1960 nišur ķ 210 žśsund tonn 1967.

Žegar samningurinn um Alusuisse meš einungis eins atkvęšis meirihluta var samžykktur vildu andstęšingar atvinnuuppbyggingar, ž.e. kommśnistar nś VG frekar sjį gaffalbita verksmišju rķsa žó svo aš sķldarstofninn  vęri hruninn Žaš er sorglegt til žess aš hugsa aš sķšan hefur hagfręši žeirra ekki breytts.

Žśsundir landsmanna flśšu land til aš leita lķfsvišurvęris til annarra landa s.s. Įstralķu, Bandarķkjanna og Noršurlandanna. Nś er öldin önnur žvķ įlišnašurinn į Ķslandi er atvinnuvegur sem hefur veriš undirstaša og sóknarfęri fyrir ašrar atvinnugreinar. Žęr atvinnugreinar t.d. verktakafyrirtęki og vélaverkstęši, hugbśnašarfyrirtęki hafa sprottiš upp ķ skjóli aukinna tękifęra ķ góšęrinu undanfarin įr. Nś er svo komiš aš žśsundir erlendra manna og kvenna hefur flutt til Ķslands til aš afla sér lķfsvišurvęris. Sį sem hér skrifar spyr, hver var svo undirstašan ?

Ekki var žaš Gaffalbita verksmišja vinstrimanna sem aldrei reis né neitt annaš sem žeir lögšu til.

Menn geta ekki litiš fram hjį žeirri stašreynd hversu stóran žįtt uppbyggingin ķ Straumsvķk įtti ķ atvinnubyltingunni į Ķslandi og žį nżju stefnu sem mörkuš var meš henni ķ atvinnubyggingunni į Ķslandi.

Menntun landsmanna hefur aukist ķ skjóli aukinna tękifęra vegna žeirra rušningsįhrifa  sem žessi nżja atvinnugrein hefur haft ķ för meš sér undanfarin 40 įr af žeirri einföldu įstęšu aš tękifęrin fyrir hįskólamenntaša eru fleiri, t.d. verk- og tęknifręšingar ISAL.

Įriš 1969 voru um eitthundraš verkfręšimenntašir menn į landinu og įttu ķ erfišleikum aš fį sé vinnu viš sitt hęfi į Ķslandi. Nś eru um 3.500 verk- og tęknifręšingar og fjölgar ört, žrįtt fyrir žaš er grķšarlegur skortur į fólki ķ žessari grein.

UM 22.500 manns eiga nś afkomu sķna undir orkugeiranum og stórišju į Ķslandi. Tuttugu og tvö žśsund og fimm hundruš manns sem vinstrimenn vilja svipta lķfsvišurvęrinu og tryggja aš žeirra hagur og framtķš sé ķ lausu lofti.

Hvar skyldi allur žessi hópur 22.500 manna starfa? Hópurinn er ķ Įl geiranum Jįrn-blendinu, Landsvirkjun, Rei, Geysi Green, Orkuveitu Sušurnesja, Orkuveitu Reykjavķkur, Orkustofnum og fleiri fyrirtękjum og stofnunum sem öll fengu vķtamķnsprautu ķ kjölfar byggingar Įlversins ķ Straumsvķk.

Aš žessu sögšu er nęr aš horfa į žann góša įrangur sem nįšst hefur į Ķslandi ķ umhverfismįlum og orkumįlum žar sem Ķslendingar eru fremstir žjóša heimsins ķ t.d. vistvęnni orku. ISAL hefur einnig nįš ótrślega góšum įrangri ķ umhverfismįlum sem um er rętt ķ įlišnašinum į heimsvķsu. Óžarfi er aš tala endalaust ķ dylgjutón gagnvart įlišnaši į Ķslandi. Ķslendingar sitja ekki upp meš einhver mengandi įlver eins og sagt var ķ sķšdegisśtvarpi Rįsar 2 žann 26.feb sl., heldur į žjóšin mjög fullkomin hįtękniišnfyrirtęki sem skila grķšarlegum arši inn ķ žjóšarbśiš og žeim sem žar vinna

Nś er Hafnarfjaršarbęr aš taka lįn upp į 3 milljarša og börnin munu borga, fjarhagstaša er ekki góš.
Ķ vasa Hafnarfjaršar hefši runniš įrlega 800 milljónir ķ beinum tekjum og 400 milljónir ķ óbeinum tekjum įrlega eša1200 milljónir į įri ef Alcan hefši veri stękkaš.

Fyrir utan žau 900 störf sem skapast hefš bein og óbein. 
  Og ekki hefši žurft aš taka lįn upp į 3 milljarša sem börnin eiga svo aš borga, skuldir bęjarins er aš nįlgast 29 milljarša skuldseigasta bęjar félag landsins  į ķbśa.


En orkan fer į ašra staši žar sem fólk hefur ekki veriš blekkt né svķnaš į žvķ ķ ljósi óheišarlegum umręšum sem fór fram hér ķ Hafnarfirši fyrir įri.

Žar tóku bęjarfulltrśar įbyrga afstöšu um hag til sķns bęjar.                                                                                                                                                      Flestir bęjarfulltrśar Hafnarfjaršar höfšu hvorki kjark né dug aš taka įbyrga afstöšu meš eša į móti Hafnarfirši til heilla og kusu frekar aš lįta kjósa atvinnuna burt śr bęnum.

Bęjarfulltrśar į Sušurnesjum bęjarfulltrśar į Austurlandi bęjarfulltrśar į Noršurlandi bęjarfulltrśar į vesturlandi tóku allit afstöšu til aš byggja upp atvinnu ķ sķnu byggšarlandi.

Kv, Sigurjón Vigfśsson

Heimildaskrį:

Center for the Study of Carbon Dioxide and Global Chang

http://www.Co2science.org

http://www.world-aluminium.org/Home

http://en.wikipedia.org/wiki/Stern_Review

http://www.world-aluminium.org/

http://www.azom.com/materials.asp

http://www.eaa.net/eaa/index.jsp

http://www.world-aluminium.org/cache/fl0000107.pdf

 http://www.world-aluminium.org/cache/fl0000169.pdf

http://www.germanwatch.org/

http://en.wikipedia.org/wiki/Climate_change_and_agriculture

http://en.wikipedia.org/wiki/Fossil_fuel_power_plant

http://www.newstatesman.com/200712190004

http://www.pmel.noaa.gov/pubs/PDF/feel2899/feel2899.pdf

http://science.nasa.gov/newhome/headlines/ast22jul99_1.htm

http://www.cru.uea.ac.uk/

http://www.globalwarmingart.com/wiki/Category:Galleries

http://climatecare.org/

http://en.wikipedia.org/wiki/Solar_variation

 

 

 

 


Höfundur

Rauða Ljónið
Rauða Ljónið

Rautt ljónið er göfugt . Red Lion is noble.

Segðu fólki það sem það þegar veit og skilur og þér verður þakkað.

Segðu fólki það sem það ekki veit og skilur og þú verður fordæmdur.

 Lyginn getur ferðast um allan heiminn, á meðan sannleikurinn er að fara í skóna.

Sigurjón Vigfússon

Nżjustu myndir

  • ...e_image_php
  • ...21965_3
  • 13303 370155657293 739447293 3488280 748235 n

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband