Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Fęrsluflokkur: Vefurinn

HEIMILDIR UM ELDGOS Į REYKJANESSKAGA

Keilir, Oddafell og nįgrennik 1

"Reykjanesskagi er hluti af gosbeltinu, sem liggur um Ķsland žvert og er ķ beinu framhaldi af Reykjaneshryggnum, sem nešansjįvar teygir sig langt sušvestur ķ haf og raunar er hluti af Atlantshafshryggnum mikla. Frį žvķ aš sķšasta kuldaskeiši lauk hefur mikil eldvirkni veriš į žessu svęši bęši ofansjįvar og ķ hafi. Sś eldvirkni hefur į umlišnum öldum byggt upp Reykjanesskaga og veršur ekki enn séš nokkurt lįt į žeirri starfsemi.
Tvķ klikkiš į myndirnar til aš fį hęrri upplausn.

Hugsanlegir hraunstraumar verši gos į nęstum įrum įratugum eša öldum
heidmerkureldarii2.jpgheidmerkureldarii2.jpg



HEIMILDIR UM ELDGOS Į REYKJANESSKAGA

Fyrsta heimild um gos į umręddu svęši er hin alkunna frįsögn Kristnisögu: „Žį kom mašr hlaupandi ok sagši aš jaršeldr var upp kominn ķ Ölfusi ok mundi hann hlaupa į bę Žorodds goša" . Kristnisaga er talin vera „aš stofni til frį 12. öld"  og gęti žvķ veriš rituš rösklega öld eftir aš atburšir žessir įttu sér staš. Hér er aš sjįlfsögšu lįtiš liggja milli hluta hvort kristnitakan hafi veriš įriš 1000 eša 999. Lengi hefur veriš fullyrt aš gos žetta hafi veriš ķ gķgaröš austan viš Hveradali.

Sķšari heimildir um eldgos į Reykjanesskaga eru meš afbrigšum óljósar og torrįšnar. Žannig er t. d. getiš um gos ķ Trölladyngju eša Trölladyngjum 1151, 1188, 1340, 1360 og 1389-90 og um hraun, sem runniš hafi nišur ķ Selvog 1340 . Lķkur eru til aš žaš, sem nś er nefnt Brennisteinsfjöll hafi įšur fyrr veriš nefnt Trölladyngjur, en sannanlega hefur žar veriš eldvirkni mikil — og lķka į sögulegum tķma og veršur aš žvķ vikiš sķšar.
Ljóst er aš Ögmundarhraun hefur runniš į sögulegum tķma žar eš žaš hefur runniš yfir bę og hluti af rśstum hans sést ennžį, en skrįšar heimildir um žaš gos munu ekki vera fyrir hendi.
Gjóskusniš (öskulög)g 1

Vafalaust hafa skrįšar heimildir um żmsa atburši į žessum landshluta, žar į mešal eldgos, glatast ķ aldanna rįs. Mį ķ žvķ sambandi minna į afdrif bóka Višeyjarklausturs .
Nś hefur, eftir mismunandi leišum, veriš mögulegt aš sżna fram į, aš a. m. k. 12 eša 13 eldgos hafa įtt sér staš į Reykjanesskaga frį žvķ aš norręnt landnįm hófst hér. Žekktan aldur hafa einnig veriš mjög til hjįlpar eins og sżnt veršur hér į eftir. Einkum eru žaš tvö öskulög, sem hafa haft mikla žżšingu ķ žessu sambandi, en žau eru landnįmslagiš frį žvķ um 900.

Bęši eru žessi öskulög aušžekkt séu žau į annaš borš sęmilega greinileg. Landnįmslagiš er tvķlitt, ljóst aš nešan en svart aš ofan. Öskulagiš frį Kötlu er svart og žykkara en nokkurt annaš öskulag ķ jaršvegssnišum į žessu svęši ofar en landnįmslagiš.

ALDURS-ĮKVARŠANIR
Ašferšum, sem notašar hafa veriš til žess aš flokka aldur hrauna į Reykjanesskaga mį skipta ķ 4 flokka:
1) Sögulegar heimildir.
2) Geislakolsįkvaršanir, C14.
3) Öskulög.
4) Afstaša til hrauna meš žekktan
aldur.
Eins og įšur er sagt, eru sögulegar heimildir um eldgos į žessum landshluta bęši mjög fįtęklegar og auk žess svo ruglingslegar aš vant er aš vita hverju mį treysta. Örnefniš Nżjahraun (Kapelluhraun)

Ķ Kapelluhrauni kap.
Bęjarrśstirnar ķ Ögmundarhrauni tala sķnu mįli, en žar meš eru sannanir į žrotum. Um vitnisburš annįla er įšur getiš. Įkvaršanir aldurs gróšurleifa (C14) hafa reynst notadrjśgar žar sem žeim veršur viš komiš. Öskulög meš žekktan aldur hafa einnig veriš mjög til hjįlpar eins og sżnt veršur hér į eftir.

Žegar Krżsuvķkureldar logušu var ašalgosiš įriš 1151. Ķ žvķ gosi opnašist 25 km löng gossprunga, og rann hrauniš til sjįvar bęši sunnan og noršan megin į Reykjanesskaganum. Aš sunnan er žaš Ögmundarhraun en aš noršan Kapelluhraun. Žį tók af stórbżliš Krżsuvķk sem stóš nišur viš sjįvarbakkann.
Ögmundarhraun er runniš frį noršurhluta gķgarašar austan ķ Nśpshlķšarhįlsi og hefur meginhraunflóšiš falliš milli Latsfjalls og Krżsuvķkur-Męlifells og allt sušur ķ sjó og langleišina austur undir Krżsuvķkurberg.
Jón Jónsson, jaršfręšingur, gerši merkilega rannsókn į öllum Reykjanesskagnum, en žį taldi hann Ögmundarhraun geta hafa runniš um 1005.

 




 

 

 

 

 

 


Melhóll viš Selsvelli  mosholl hraun

 

SÖGULEG HRAUN Į REYKJANESI
Svķnahraun — Kristnitökuhrauniš
Sżnt hefur veriš fram į aš yngsta hrauniš austan viš Hveradali getur ekki veriš frį gosi žvķ, er Kristnisaga getur um, ekki heldur hrauniš śr Eldborg undir Meitli, er runniš hefur žannig, aš žaš stefniš į Hjalla ķ Ölfusi og kemur aš žvķ leyti vel heim viš söguna. Hins vegar er landnįmslagiš
ofan į Eldborg, og mosakol undan hrauninu viš Hveradali sżna aš žaš er um 800 įrum eldra en kristnitakan . Žetta leiddi til žess aš geršar voru athuganir į yngsta hrauninu milli Lambafells og Blįhnśks, en žaš er augljóslega yngra en žaš, sem tališ var vera Kristnitökuhrauniš. Kom brįtt ķ ljós aš landnįmslagiš er undir žessu hrauni, en Kötlulagiš frį um 1495 ofan į žvķ (. Endurteknar athuganir ķ óbrennishólmanum ķ Svķnahrauni leiddu ķ ljós, aš ekki veršur greindur minnsti vottur af jaršvegi
eša gróšurleifum milli öskulagsins og hraunsins. Žaš, sem hér er nefnt Svķnahraun, er hrauniš śr Nyršri Eldborg, en hrauniš śr Syšri Eldborg er nefnt Lambafellshraun. Žaš hraun er eitthvaš yngra, en tališ vera nęr samtķma, ž. e. śr sömu goshrinu. Žó er žetta enn ekki sannaš mįl. Bęši žessi hraun nį yfir 11,9 km2 svęši) og teljast um 0,24 km Žetta eru ólivķnžóleķthraun og innihalda rösklega 14% ólivķn.

Rjśpnadyngnahraun
Ķ nęr mišjum Hśsfellsbruna milli Žrķhnśka og Sandfells er eldstöš, sem mjög lķtiš ber į, en nefnist Rjśpnadyngjur. Hśsfellsbruni er örnefni, sem nęr til margra hrauna, sem flest eru runnin fyrir 

Ķ Rjśpnadyngjuhrauni landnįm, en einnig eru žar yngri hraun. Naumast veršur žaš tališ, aš augljóst sé viš fyrstu sżn, aš Rjśpnadyngjur séu eldvörp. Žarna er óvenju stórbrotiš hraun meš djśpum sprungum og illfęrum gjįm. Eitt hringlaga nišurfall er į žessu svęši og er tališ lķklegast aš žaš sé yfir uppvarpinu. Gjall kemur ašeins fyrir į litlum hól mišsvęšis. Viš nįnari athugun sést aš žarna er um eldstöš og um dęmigert hraungos aš ręša, en yngri hraun hafa runniš upp aš henni sunnan frį og veriš langt komin meš aš fęra hana ķ kaf. Hraun frį Rjśpnadyngjum hefur runniš noršur og norš-vestur.

Nyrsti tangi žess endar ķ allhįrri brśn rétt austan viš Bśrfell og hefur žar runniš śt į Bśrfellshraun. Leysingavatn hefur grafiš dįlķtinn farveg mešfram hraunröndinni noršaustur af Bśrfelli og žar reyndist mögulegt aš grafa inn undir hrauniš. Komu žį ķ ljós bęši öskulögin, sem įšur var minnst į.
Landnįmslagiš liggur inn undir hrauniš, en svarta Kötlulagiš er ofan į žvķ. Žar meš er ljóst aš žarna hefur gosiš eftir 900. Annaš, sem sannar žetta, er aš hrauniš hefur į einum staš runniš śt į Tvķbollahraun, en žaš var įšur aldursįkvaršaš (sjį sķšar). Gróšurleifar undir žessu hrauni eru afar fįtęklegar og žvķ hefur enn ekki veriš hęgt aš koma C14 athugunum viš.

Kóngsfellshraun
Vestan viš Stóra Kóngsfell er stutt gķgaröš, sem nęr upp ķ felliš og er į sprungu, sem gengur gegnum žaš. Žarna hafa einkum tveir gķgir veriš virkir. Hrauniš hefur runniš bįšum megin viš Kóngsfell noršur og nišur į viš. Žaš hefur runniš upp aš Rjśpnadyngjum og bįšum megin viš žęr og er žvķ yngra en sś gosstöš og žar meš frį sögulegum tķma. Nįnari aldursįkvöršun į žessu gosi liggur ekki enn fyrir.

Breišdalshraun
Į Brennisteinsfjöllum er feiknamikil eldstöš. Žaš hraun, sem til noršurs rann, er dęmigert helluhraun. Unun er aš ganga žessar svörtu klappir, sem bjóša upp į hin furšulegustu mynstur ķ formi straumgįra, fellinga og hraunreipa. Žaš hefur runniš ķ fremur mjóum straumi noršvestur fjalliš milli eldri hrauna og falliš ķ bröttum fossi ofan ķ Fagradal, žar sem žaš hefur hrifiš meš sér stór björg og steina śr brśninni og liggja žeir nś ķ tugatali ofan į hrauninu ķ dalnum, mešal grjóts sem sķšar hefur hruniš śr fjallinu śt į hrauniš. Žaš hefur svo haldiš įfram allt aš Undirhlķšum og loks stašnęmst ķ Breišdal og žekur allan dalbotninn meš sléttu hrauni. Žar sem žaš fellur nišur ķ dalinn austan viš Breišdalshnjśk er žaš öržunnt. Leysingavatn hefur žar grafiš sér farveg mešfram žvķ og nokkuš inn undir rönd žess. Žar mį sjį jaršveg žann, sem hrauniš rann yfir og finna leifar žess gróšurs, sem žar var žį og raunar liggja žęr gróšurleifar ķ sjįlfu landnįmslaginu. Liggur žvķ tvöföld sönnun fyrir aldri žessa hrauns, enda gaf C" įkvöršun um įr 910. Mešal gróšurleifa virtist vera beitilyng, vķšir, blįberjalyng og einķr, en žetta allt vex į stašnum enn ķ dag.

Grįfeldur į Draugahlķšum grafSelvogshraun
Skammt eitt austan viš hina fornu brennisteinsnįmu, sem raunar mun hafa gefiš žessum fjallaslóšum nafn, rķs į fjallsbrśn hįr og brattur gķgur, nefnt Grįfeld. Hljóti žaš nafn višurkenningu, skal hraun žetta Grįfeldshraun heita, Žessi gķgur er į sprungu og smįgķgir eru vestan viš hann. Aušsętt er aš hann hefur žegar ķ upphafi tekiš völdin og sent hraunflóš mikiš nišur ķ dalinn, žar sem fleiri hraun voru žegar fyrir og fylla hann nś fjalla milli. Mešal žeirra er įšurnefnt Breišdalshraun, sem hverfur inn undir žetta hraun, sem žannig örugglega er yngra, enda yngst ķ dalnum og samkvęmt žessu frį sögulegum tķma. Annįlar geta žess aš hraun hafi runniš nišur ķ Selvog 1340 og 1389 . Mjög trślegt sżnist aš Selvogshraun sé frį öšru hvoru žessu gosi, en vel gętu hafa oršiš enn fleiri gos ķ Brennisteinsfjöllum į sögulegum tķma og vafalaust hafa bęši žessi gos oršiš žar, en tķmasetning er óljós. Hrauniš hefur falliš fram af Herdķsarvķkurfjalli viš Hlķšarvatn, en stašnęmst nešan viš brekkurętur ašeins noršan viš nśverandi žjóšveg. Hraun žaš er falliš hefur nišur ķ Kleifarvatn sunnanvert og Hvammahraun nefnist er mjög ungt og gęti jafnvel veriš frį sögulegum tķma.


Tvķbollahraun tvi

Tvķbollahraun
Viš Grindaskörš eru gķgarašir į sprungubelti og hefur žar veriš mikil eldvirkni. Mešal žessara gķga eru Tvķbollar, en žaš eru gķgir tveir, sem gnęfa į noršurbrśn fjallsins . Eins og nafniš bendir til eru gķgir žessir samvaxnir og sést žaš vel nešan śr byggš. Ašalgķgurinn er 40 - 60 m hįr en minni gķgurinn tęplega žrišjungur žess. Gķgirnir eru hlašnir śr gjalli og hraunkleprum og hraunstraumurinn hefur falliš noršur og mest um undirgöng, sem enn mį sjį. Lengst noršur nęr hraun žetta aš Helgafelli og hefur runniš ķ öržunnum straumi vestur meš žvķ aš sunnan en hverfur loks undir Gvendarselshraun viš sušvesturhorniš į fellinu. Rétt žar hjį hefur leysingavatn grafiš fornan jaršveg undan hrauninu svo žaš hefur į kafla falliš nišur. Kemur viš žaš ķ ljós jaršvegslag, sem er rösklega 1,2 m žykkt og ķ žvķ m. a. eitt ljóst öskulag, sem tališ er aš sé H3 (frį Heklu fyrir 2.800 įrum), en nęst hrauninu eru kolašar gróšurleifar, sem aldursįkvaršašar hafa veriš og reynst 1075±60 C'4 įr,  en žaš žżšir aš hrauniš gęti hafa runniš įriš 875 og er žvķ frį sögulegum tķma. Jafnframt fannst landnįmslagiš undir žessu hrauni, ašeins ofan viš įšurnefnt nišurfall. Žrjś hraun hafa sķšar runniš śt į žetta hraun og eru žvķ yngri, en žau eru Rjśpnadyngnahraun, Kóngsfellshraun og svo žaš litla hraun, sem nęst veršur fjallaš um ķ žessari grein.

Gvendarselshraun
Noršurendi Undirhlķša er nefndur Gvendarselshęš. Hśn endar viš Kaldįrbotna. Austan ķ hęšinni 

Gvendaselsgķgar efst  gve

gegnt Helgafelli er gķgaröš,  nefnt Gvendarselsgķgi. Žeir eru į misgengi žvķ, sem liggur eftir endilöngum Undirhlķšum, klżfur Kaldįrhnśk, myndar vesturbrśn Helgadals og klżfur Bśrfellsgķginn um žvert og heldur įfram um Heišmörk. Hraun frį žessari litlu gķgaröš žekur allt svęšiš milli
Gvendarselshęšar og Helgafells. Vķšast er žaš dęmigert helluhraun. Žaš hefur runniš nišur ķ Kaldįrbotna aš noršaustan ķ smįtotu, sem hangir žar nķšur, en hefur stašnęmst nešan viš hjallann. Annar straumur hefur falliš vestur um skaršķš milli Kaldįrbotna og Hlķšarhorns og nęr nokkuš vestur fyrir Kaldįrsel. Vestast er žaš svo žunnt aš talsverša nįkvęmni žarf til žess aš rekja ystu mörk žess. Žrišja hraunkvķslin hefur svo falliš um Kżrskarš viš sušurenda megin gķgarašarinnar, og śt į Óbrinnishólahraun, og myndar smį hraunblešil vestan undir hęšinni. Eins og įšur er sagt hverfur
Tvķbollahraun inn undir Gvendarselshraun viš sušurenda Helgafells. Gvendarselshraun er žvķ yngra undir hrauniš syšst og fundum žar bęši landnįmslagiš og gróšurleifar, sem aldursįkvaršašar hafa veriš og reynst vera frį žvķ um 1075.  Hugsanlegir hraunstraumar verši

 

Ķ Kapelluhrauni kap

Nżjahraun — Kapelluhraun
Eins og įšur er sagt bendir upprunalegt nafn žessa hrauns ótvķrętt til žess aš žaš hafi oršiš til į
sögulegum tķma. Um aldur žess hefur aš öšru leyti ekki veriš vitaš. Ķ sambandi viš raušamalarnįm viš gķgina, sem hrauniš er komiš śr, opnašist möguleiki til žess aš komast aš jaršvegslögum undir žvķ og nį žar ķ kolašar gróšurleifar. Žar voru tekin alls 3 sżni į jafnmörgum mismunandi stöšum. Aldursįkvaršanir į žeim sżndu aš gosiš hafi žarna um 1005. Žrįtt fyrir žęr skekkjur, sem loša viš
žessar aldursįkvaršanir er meš žeim stašfest aš hrauniš er frį sögulegum tķma og nęsta ljóst aš gosiš hafi oršiš snemma į 11. öld.

Ögmundarhraun
Ekki er kunnugt um uppruna nafnsins į hrauni žessu, en langt er sķšan aš ljóst var aš žaš hafši runniš į sögulegum tķma. Žaš sanna rśstir bęjar, sem eyšst hafši ķ gosinu. Ögmundarhraun er komiš śr gķgaröšum austan ķ og austanundir Vesturhįlsi (Nśpshlķšarhįlsi). Samanlögš lengd žessara gķgaraša er nęr 5 km. Nęsta ljóst er aš allar hafa žęr veriš virkar ašeins ķ byrjun gossins, en fljótlega hefur hraunrennsliš fęrst yfir ķ, einkum žrjį gķgi, nįlęgt austurenda gķgarašarinnar og žašan hefur megin hraunflóšiš runniš sušur dalinn milli Krżsuvķkurmęlifells og Latsfjalls alla leiš ķ sjó fram. Žarna hefur žaš fariš yfir gróiš land og eyšilagt a. m. k. eitt bżli eins og rśstirnar sanna, en vel gętu žau hafa veriš fleiri og raunar ekki ólķklegt aš svo hafi veriš . Hrauniš hefur falliš ķ sjó fram į um 7,5 km strandlengju og hugsanlegt gęti veriš aš žar hafi sś vķk veriš, sem Krżsuvķk er kennd viš — sé žaš į annaš borš naušsynlegt aš skżra nafniš svo - og hafi hrauniš
fyllt hana. Um žetta skal ekkert fullyrt. Lengi hefur žvķ veriš haldiš fram aš žetta gos hafi oršiš įriš 1340. Žetta įrtal er komiš frį Jónasi Hallgrķmssyni, en ekki getur hann heimilda fyrir žvķ.

Žvķ mį ašeins bęta viš hér aš engar mannvistarleifar er aš finna ķ tveim smį óbrennishólmum ofar ķ hrauninu. Žess skal hér einnig getiš aš svo viršist sem Ögmundarhraun, Nżjahraun (Kapelluhraun) og Gvendarselshraun hafi öll oršiš ķ einni goshrinu, sem žį hafi oršiš į fyrri hluta 11. aldar. Žvķ mį svo bęta viš, aš vel gętu fleiri gos hafa oršiš um svipaš leyti eša samtķmis vķšar į Reykjanesskaga



Arnarseturshraun
Hraun žetta hefur komiš upp ķ tveim gķgum og ber sį žeirra sem hęstur er nafniš Arnarsetur. Hrauniš hefur ótvķręša dyngjulögun, einkum séš vestan frį, en bergfręšilega er žaš skyldara sprunguhraunum. Žetta hefur veriš allmikiš gos. Hrauniš žekur sem nęst 22 km2 og telst samkvęmt
žvķ 0,44 km en sennilega er sś tala talsvert of lįg žvķ hrauniš er greinilega mjög žykkt į stóru svęši kringum eldvarpiš. Eldra hraun, sem ašeins sést ķ smį óbrennishólma bendir til žess aš įšur hafi gosiš į žessum sama staš. Ķ sambandi viš jaršfręšikortlagningu kom ķ ljós aš Arnarseturshraun hlaut aš vera yngst allra hrauna į žessu svęši. Žaš vakti grun um aš žaš gęti veriš frį sögulegum tķma.
Śt frį žeķm skrįšu heimildum, sem til eru, virtist liggja beinast fyrir aš ętla aš gos žetta hafi oršiš 1660 og sé žaš, sem getiš er um ķ annįl Gunnlaugs Žorsteinssonar fyrir įriš 1661, Vallholtsannįl, (Annįlar 1400-1800) sem getur um eldgos ķ Grindavķkurfjöllum žetta įr.

 

 

Eldborg undir Trölladyngju eldborg

Eldborg viš Trölladyngju
Žess skal og getiš aš gos žaš er oršiš hefur rétt noršan viš Trölladyngju og myndaš gķginn Eldborg
sżnist hafa oršiš um lķkt leyti og Afstapahraun rann.
Vel gętu žessi gos bęši hafa veriš svo aš segja samtķmis og mętti žį raunar um žaš deila hvort um er aš ręša eitt gos eša tvö. Einar Gunnlaugsson (1973) fann öskulag ofan viš landnįmslagiš ķ Höršuvallaklofa og er lķklegt aš žaš sé af žessum slóšum komiš. Ekki veršur hins vegar ķ žaš rįšiš hvort žaš kann aš vera śr Eldborg eša öšru eldvarpi ķ nįgrenninu.


Trašarfjöll
Trašarfjöllum, skammt sunnan viš Djśpavatn. Trašarfjöll ofarlega tilvinstri trad 2

 

 

 

 

 

 

 

 



Ķ jaršfręši Reykjanesskaga (eftirJón Jónsson 1978,)  er eldstöšvum į žessu svęši nokkuš lżst og hrauniš nefnt Trašarhraun, en réttara vęri e. t. v. aš nefna žaš Trašarfjallahraun. Žegar vegur var lagšur gegnum Reykjanesfólkvang var hann skorinn inn ķ gķg sunnan ķ Trašarfjöllum. Viš žaš kom ķ ljós allžykkt moldarlag undir gjallinu og reyndist žar aušvelt aš
grafa fram jaršvegssniš, sem nęr frį žvķ og nišur į fast berg, sem žarna er móberg. Undir gjallinu er fyrst 9 cm žykkt moldarlag en žį kemur ljósleitt (nįnast gulleitt) öskulag, sem ekki getur annaš veriš en landnįmslagiš margumtalaša. Sżnir žetta aš žarna hefur gosiš, aš lķkindum žó nokkru eftir įriš 900 žar eš um 9 cm jaršvegur hefur veriš kominn ofan į öskulagiš įšur en gosiš varš. Vel gęti žetta hafa veriš um sama leyti og Ögmundarhraun rann, žótt ekkert sé um žaš hęgt aš fullyrša. Eins og teikningin sżnir er annaš ljóst öskulag nešar ķ snišinu og ętti žaš samkvęmt reynslu aš vera H3. Ekki hefur enn gefist tķmi til aš rekja śtbreišslu hraunsins frį žessu gosi, enda er žaš ekki aušvelt. Hitt er ljóst aš meš žessu bętist viš enn eitt gos, sem örugglega hefur oršiš į sögulegum tķma į Reykjanesskaga. Žykir žetta renna enn einni stoš undir žaš aš meirihįttar goshrina hafi žar oršiš snemma į landnįmsöld. Ekki var mögulegt aš greina neinar gróšurleifar undir gjallinu. Nęgilega mikiš loft hefur žarna komist aš til žess aš gras hefur brunniš til ösku en ekki kolast. Žvķ mį bęta hér viš aš žar eš svona žykkt jaršvegslag er komiš ofan į landnįmslagiš, gęti žetta veriš žaš gos sem Jónas Hallgrķmsson talar um og Žorvaldur Thoroddsen (1925) vitnar ķ. Gęti žetta veriš skżringin į žvķ aš įrtališ 1340 hefur veriš tengt Ögmundarhrauni.

UMRĘŠA
Af žvķ sem hér hefur veriš rakiš er ljóst aš gos hafa oršiš į Reykjanesskaga a. m. k. 12 sinnum eša 13 frį žeim tķma aš norręnt landnįm hófst. Mjög sennilegt viršist aš Eldborg viš Blįfjöll hafi gosiš į 
sögulegum tķma endanlegar. Svo viršist sem eldvirkni hafi veriš mikil į tķmabilinu 1000-1400 og raunar eins skömmu fyrir landnįm. Hraun frį sögulegum tķma žekja um 143 km2 og rśmtak žeirra, ętti aš vera um 2,3 km. Einnig žetta eru lįgmarkstölur. Žaš skal tekiš fram aš enda žótt hraunin 6, sem talin eru ķ efri hluta töflunnar, séu sett ķ įkvešna aldursröš er engan veginn vķst aš hśn sé rétt.

 

nöfn į hraunum į Reykjanesi.
1. Rjśpnadyngjuhraun
2. Hśsfellsbruni
3. Tvķbollahraun
4. Grindaskaršahraun
...5. Žrķhnśkahraun
6. Žjófakrikahraun
7. Kristjįnsdalahraun
8. Hellur
9. Markrakahraun
10. Daušadalahraun
11. Skślatśnshraun
12. Bśrfellshraun
13. Flatahraun
14. Selgjįrhraun
15. Svķnahraun
16. Urrišakotshraun
17. Vķfilsstašahraun
18. Stórakrókshraun
19. Garšahraun
20. Gįlgahraun
21. Klettahraun (Klettar)
22. Mosar
23. Smyrlabśšahraun
24. Gjįrnar
25. Noršurgjįr
26. Seljahraun
27. Grįhellurhraun
28. Lękjarbotnahraun
29. Stekkjahraun
30. Sjįvarhraun
31. Höršuvallahraun
32. Hafnarfjaršarhraun
33. Helgafellshraun
34. Kaldįrhraun
35. Brunahryggur
36. Óbrinnishólabruni
37. Arnarklettabruni
38. Stórhöfšahraun
39. Kornstangarhraun
40. Selhraun
41. Hellisdalshraun
42. Hellnahraun
43. Leynidalahraun
44. Hvaleyrarhraun
45. Hraunhólshraun
46. Nżjahraun
47. Hįibruni
48. Bruni
49. Hrauntungur
50. Brenna
51. Kapelluhraun
52. Snókalönd
53. Hrśtadyngjuhraun
54. Almenningur
55. Hólahraun
56. Saušabrekkuhraun
57. Fjallgrenshraun
58. Brundtorfuhraun
59. Hafurbjarnarholtshraun
60. Stórhólshraun
61. Eyjólfsbalahraun
62. Bringur
63. Einihólshraun
64. Merarhólahraun
65. Raušhólshraun
66. Tóhólahraun
67. Žśfuhólshraun
68. Sléttahraun
69. Laufhólshraun
71. Meitlahraun
72. Bekkjahraun
73. Brenniselshraun
74. Katlar (Katlahraun)
75. Draughólshraun
76. Flįr
77. Raušamelshraun

 


Mesta og misheppnašasta sjįlfsmoršsįrįs sögunnar

Fyrstu įratugi 20. aldar voru Japanir į hrašferš inn ķ išnvęddan nśtķma og voru stašrįšnir ķ aš koma sér meš góšu eša illu ķ hóp stórvelda heims. Og žangaš komust žeir raunar žegar žegar um 1920 en stefndu žį enn hęrra og vildu verša allsrįšandi viš Kyrrahafiš žegar lķša tęki į öldina.

Žį skorti hins vegar flest hrįefni, eldsneyti og žess hįttar. Į žrišja og fjórša įratugnum litu žeir svo į aš eina leišin til aš śtvega sér žau naušsynlegu hrįefni og žį markaši sem staša žeirra sem stórveldis krafšist vęri strķš.

Aš leggja undir sig ašrar žjóšir og ręna aušlindum žeirra.

Auk žess sagši til sķn sį forni hernašarandi sem hafši hrannast upp ķ huga žjóšarinnar gegnum aldirnar.

Žaš var įlitiš gott og göfugt aš berjast og strķša, drepa og deyja.

Žetta endaši meš žvķ aš Japanir glöptust til aš fara meš strķši į hendur Bandarķkjunum ķ lok įrs 1941 žegar žeir geršu loftįrįsina fręgu į Pearl Harbor og freistušu žess aš slį śt allan bandarķska Kyrrahafsflotann meš einu žungu höggi.

Įrįsin į Pearl Harbor var til marks um furšulega glįmskyggni Japana. Žeir ķmyndušu sér ķ fyrsta lagi aš ef žeim tękist aš hamra svolķtiš į Bandarķkjamönnum ķ fyrsta įfanga strķšsins, žį myndu hinir sķšarnefndu fljótt lyppast nišur og semja um friš sem vęri Japönum hagstęšur.

Žeir tiltölulega fįu Japanir sem hleypt höfšu heimdraganum og žekktu til Bandarķkjamanna reyndu aš sannfęra hrokagikkina heima fyrir um aš žetta myndi aldrei gerast, en allt kom fyrir ekki.

Og ķ öšru lagi voru Japanir žvķlķkir bjįnar aš žeir létu sér detta ķ hug aš žó strķšiš dręgist eitthvaš į langinn, žį gętu žeir stašist išnframleišslu, tękniyfirburšum og hernašarišnaši Bandarķkjanna snśning.

Vitanlega vissu žeir aš žeir gętu aldrei framleitt jafn mikiš og Bandarķkjamenn, en žeir töldu til dęmis aš žeir gęti haldiš flotastyrk Bandarķkjanna ķ skefjum meš žvķ aš smķša fįein tröllvaxin orrustuskip, meš stęrri fallbyssur en nokkur skip önnur.

Žessi skip gętu hvert um sig jafnast į viš nokkur orrustuskip Bandarķkjamanna, sem fengju žannig ekki notiš fjöldans.

Laust fyrir 1940 skipulögšu žeir žvķ byggingu fimm risa orrustuskipa sem įttu aš gegna žessu hlutverki ķ žeirri styrjöld viš Bandarķkin sem Japanir litu žį žegar į sem óhjįkvęmilega.



Ekki vantaši byssurnar um borš ķ Yamato og Musashi.

Žetta voru sannkallašir risar – 70 žśsund tonn aš žyngd og 263 metrar aš lengd.

Žaš eru 3,6 Hallgrķms- kirkjuturnar, svo notuš sé algeng męlieining Tķmans rįsar!

Nefna mį til samanburšar aš Bismarck og Tirpitz, stolt žżska flotans, voru 50 žśsund tonn, og 250 metrar aš lengd.

Og žżsku skipiš höfšu 8 fimmtįn tommu fallbyssur aš sķnum ašalvopnum, en japönsku risaorrustuskipin voru vopnuš 9 rśmlega įtjįn tommu fallbyssum.

Fallbyssukślur žeirra voru 46 sentķmetrar ķ žvermįl!

Žessi japönsku skip voru einfaldlega lang öflugustu orrustuskip ķ heimi.

Og žaš var meira aš segja hafinn undirbśningur aš smķši nokkurra ennžį stęrri orrustuskipa meš ennžį stęrri fallbyssur.

En žį kom babb ķ bįtinn. Strax ķ fyrstu sjóorrustunum į Kyrrahafi įriš 1942 kom ķ ljós žaš sem żmsir framsżnir menn žóttust raunar hafa séš fyrir.

Orrustuskip – hin stóru og žungu fallbyssuvirki hafsins – hversu stór og glęsileg sem žau töldust vera, žau voru oršin gjörsamlega śrelt.

Fjarlęgšir į Kyrrahafinu voru svo miklar aš ķ sjóorrustum kom žaš oftar en ekki fyrir aš orrustuskip komust ekki einu sinni ķ sjónmįl viš óvininn, hvaš žį skotfęri.

Orrusturnar voru aš mestu hįšar ķ lofti, meš flugvélum af flugvélamóšurskipunum – sem tóku nś viš af orrustuskipunum sem öflugustu herskip ķ heimi.

Hiš fyrsta af risaorrustuskipum Japana, Yamato, tók til dęmis žįtt ķ mjög mikilvęgri sjóorrustu viš Midway nįlęgt Hawaii-eyjum ķ jśnķ 1942, en kom ekki aš neinu gagni. Žaš sem eftir var strķšsins žvęldist Yamato ašallega fram og til baka um Kyrrahafiš eša lį einfaldlega ķ flotahöfninni ķ Hķrósjķma, žar sem var ašalbękistöš japanska flotans.

Sama var aš segja um systurskipiš Musashi, sem var sama trölliš og jafn öflugt, en jafn gagnslaust. Allt įriš 1943 og meiri partinn af 1944 voru bęši žessi ógnarsterku orrustuskip, sem Japanir höfšu lagt ķ sig svo mikiš af peningum og orku, meira og minna ķ höfn og tóku lķtinn sem engan žįtt ķ strķšinu.

Japanir įttušu sig aušvitaš į žvķ sjįlfir hvķlķk mistök žeir höfšu gert meš smķši žessara skipa, og žrišja skipiš, Shinano, var žvķ ekki fullklįraš sem orrustuskip, heldur var žvķ ķ flżti breytt ķ flugvélamóšurskip.

Og undirbśningi aš smķši hinna risaskipanna tveggja af Yamato-gerš var einfaldlega hętt.

Žegar leiš į įriš 1944 mįtti öllum vera ljóst aš strķšiš var tapaš fyrir Japani.

Framleišslugeta Bandarķkjanna var komin į fulla ferš og nokkur nż flugvélamóšurskip sigldu śt į Kyrrahafiš ķ hverjum einasta mįnuši, auk annarra herskipa. Į mešan misstu Japanir hvert skip sitt af öšru, flugvélum žeirra var beinlķnis slįtraš, og svo framvegis.

En žaš hvarflaši žó ekki aš žeim aš gefast upp.

Yamato og Musashi voru žį loks send til orrustu ķ október 1944 og tóku žįtt ķ gķfurlegum sjóorrustum sem stóšu viš Filippseyjar, sem sameiginlega eru kenndar viš Leyte-flóa. Žį voru Bandarķkjamenn aš gera innrįs į eyjarnar og Japanir vildu allt til vinna aš komast aš herflutningaskipum žeirra.

Til žess notušu žeir nęstum hvert einasta herskip sem enn var į floti.

Žarna fékk Yamato aš nota hinar feiknalegu fallbyssur sķnar ķ fyrsta og eina skiptiš, og įtti žįtt ķ aš sökkva einu litlu bandarķsku flugvélamóšurskipi og einum tundurspilli.

En žegar flotadeildin sem Yamato var partur af var ķ žann veginn aš brjóta sér leiš gegnum varnarlķnur bandarķska flotans, aš flutningaskipunum sem voru aš flytja innrįsarliš til Filippseyja, žį uršu japönsku sjólišsforingjarnir hręddir viš eitthvaš, og sneru frį – Bandarķkjamönnum til mikils léttis.

Sś var tķš aš flotaforingjar hefšu fengiš vatn ķ munninn viš aš sjį žessi tvö öflugu orrustuskip saman į mynd - systurskipin Yamato og Musashi. En žegar į reyndi ķ sķšari heimsstyrjöld kom ķ ljós aš svona tröllaukin fallbyssuskip komu eiginlega ekki aš neinum notum.

Og flutningaskipin skilušu innrįsarhernum į land, og Yamato hrökklašist heim.

Musashi var ekki eins heppiš. Flugvélar frį bandarķskum flugvélamóšurskipum nįšu ķ skottiš į žvķ og sökktu žvķ 24. október 1944. Žaš žurfti 17 sprengjur og 19 tundurskeyti frį flugvélum til aš sökkva skipinu, og af 2.300 manna įhöfn dóu rśmlega 1.000.

Įtjįn bandarķskir flugmenn tżndu lķfi ķ įrįsunum į Musashi.

Ķ nóvember var svo veriš aš fęra hiš tröllaukna fyrrum systurskip Yamato og Musashi, flugvélamóšurskipiš Shinano, milli hafna ķ Japan, en žaš var žį hér um bil tilbśiš. Žį lęddist aš skipinu bandarķskur kafbįtur og hęfši žaš meš fjórum tundurskeytum.

Flżtirinn viš breytingarnar į skipinu sagši til sķn, hönnunin reyndist vera misheppnuš og Shinano žoldi ekki skeytin fjögur. Skipinu hvolfdi į skömmum tķma.

Af 2.400 manna įhöfn fórust 1.400 manns.

Žį var ašeins Yamato eftir og lį ķ höfn nęsta hįlfa įriš mešan snara Bandarķkjamanna žéttist ę fastar aš hįlsi Japana. Enda įttu Japanir varla olķu lengur til aš halda skipinu śti.

Žann 1. aprķl 1945 stigu Bandarķkjamenn svo į land į eyjunni Okinawa, sem telst vera ein af hinum eiginlegu Japanseyjum, žótt hśn sé um 640 kķlómetra frį meginlandi Japans.

Ljóst var aš Japanir myndu berjast til sķšasta manns, nś žegar Bandarķkjamenn höfšu stigiš fęti sķnum į japanska grund, en jafnljóst mįtti vera aš barįttan var vonlaus.

Eftir aš hafa veriš baršir sundur og saman af Bandarķkjamönnum samfleytt ķ nęstum žrjś įr, žį höfšu Japanir nś hvorki flotastyrk né flugher til aš koma ķ veg fyrir aš Bandarķkjamenn settu ógrynni lišs į land į Okinawa.

Žarna yrši um aš ręša endurtekningu į orrustunni um Iwo Jima sem stóš ķ febrśar og mars 1945, en žį vöršust japanskir hermenn af ęgilegu kappi ķ fylgsnum sķnum į landi, en fengu engan stušning hvorki af hafi né śr lofti.

Eftir aš hafa sigraš Japan ķ strķšinu įkvįšu Bandarķkjamenn aš leyfa Hķróhķtó keisara aš halda völdum til aš reyna aš višhalda svolitlum stöšugleika ķ hinu gjörsigraša og sundurbarša landi. Til aš réttlęta fyrir sķnum eigin mönnum aš žessi leištogi ķ įrįsarveldinu Japan fengi aš halda völdum, žį hentaši Bandarķkjamönnum aš halda žvķ fram aš Hķróhķtó hefši einungis veriš valdalaus silkihśfa ķ Japan, en engan eiginlega hlut įtt aš strķšinu. Žetta var fjarri öllum sanni. Hķróhķtó var aš vķsu andvķgur strķšinu upphaflega, en eftir aš žaš skall į var hann ódeigur aš hvetja herforingja sķna įfram og krefjast žess aš ęvinlega skyldi barist til sķšasta manns. Žegar honum var sagt frį undirbśningi flughersins fyrir hina vęntanlegu innrįs Bandarķkjamanna į Okinawa, žį spurši Hķróhķtó hvattyrtur: "En flotinn? Ętlar hann ekki aš taka neinn žįtt ķ vörnum eyjarinnar?" Žaš var žį sem feigšarför orrustuskipsins Yamato var įkvešin - til aš gešjast keisaranum. Til žess žurfti įhöfn Yamato aš fórna lķfinu.

Ķ algjörri örvęntingu įkvįšu japanskir flotaforingjar aš senda nś allt žaš liš sem žeir įttu eftir til aš verja Okinawa.

Žaš var orrustuskipiš Yamato og fįein lķtil fylgdarskip.

Öllum var fulljóst aš žetta var sjįlfsmoršsleišangur. Yfirburšir Bandarķkjamanna ķ lofti og į lįši voru svo algjörir aš Yamato ętti ekki minnsta möguleika į aš sleppa śr žeim hildarleik sem skipinu var nś stefnt ķ.

Enda geršu įętlanir ekki rįš fyrir žvķ.

Hernašarįętlun Japana mišaši aš žvķ aš reyna aš bruna meš Yamato gegnum mśra bandarķska flotans kringum Okinawa, sigla žvķ į fullri ferš upp ķ fjöru og nota sķšan fallbyssurnar stóru til aš skjóta į lišsflutningaskip Bandarķkjamanna.

Hiš stolta herskip įtti aš enda ęvi sem strandvirki.

Žegar svo vęri bśiš aš sprengja Yamato ķ tętlur įtti žaš sem eftir var af įhöfninni aš ganga til lišs viš varnarliš Okinawa og deyja žar til heišurs fósturjöršinni og keisaranum.

Rétt er aš geta žess aš žessi įętlun var mjög umdeild mešal japanskra flotaforingja. Mörgum žeirra fannst aš vonum aš žarna vęri bara veriš aš kasta į glę mannlķfum og ekki sķšur dżrmętu eldsneyti.

Eldsneytisskorturinn var žį farinn aš valda strķšsrekstri Japana mjög miklum erfišleikum.

Um tķma leit śt fyrir aš įhrifamiklir flotaforingjar myndu fį yfirstjórn flotans ofan af žessari vitleysu, en žegar mönnum vaš ljóst aš keisarinn ętlašist til žess aš flotinn legši sitt af mörkum viš vörn Okinawa, žį létu allir undan.

Um fjögurleytiš sķšdegis žann 6. aprķl 1945 lagši Yamato śr höfn. Eitt létt beitiskip og tępur tugur tundurspilla fylgdu tröllinu ķ sinn hinsta leišangur. Bandarķskir kafbįtar og flugvélar fylgdust meš siglingunni frį byrjun.

Og Bandarķkjamenn ętlušu varla aš trśa žvķ aš žeim vęri fęrt stęrsta orrustuskip heims svona į silfurfati.

Bandarķskar flugvélar byrjašar aš lįta sprengjum rigna yfir Yamato sem žegar hefur oršiš fyrir skemmdum.

Um klukkan 12.30 daginn eftir, 7. aprķl,  hófst įrįsin į Yamato sem žį var aušvitaš hvergi nęrri Okinawa. Flugvélar frį įtta bandarķskum flugvélamóšurskipum réšust ķ žremur stórum bylgjum į japönsku skipin, og žar sem Japanir höfšu engar flugvélar sér til verndar gįtu bandarķsku vélarnar hagaš įrįsum sķnum eins og žeim best hentaši.

Žótt Yamato vęri beinlķnis trošfullt af loftvarnarbyssum, žį nįšu hinar japönsku skyttur um borš ķ orrustuskipinu og hinum japönsku skipunum ašeins aš skjóta nišur 12 bandarķskar flugvélar.

Tķu bandarķskir flugmenn tżndu lķfi. Žaš var nś allur kostnašurinn viš aš sökkva öflugasta orrustuskipi heimsins.

Į móti kom aš Japanir misstu fjóra af tundurspillum sķnum, létta beitiskipiš Yahagi og svo nįttśrlegahiš mikilfenglega Yamato.

Žetta öflugasta en um leiš śreltasta orrustuskip heims žoldi eitthvaš um tķu tundurskeyti og įtjįn sprengjur įšur en žvķ var öllu lokiš.

Klukkan 14.23 var skipiš bersżnilega į sķšasta snśningi og fariš aš hallast mikiš. Žį varš ofbošsleg sprenging um borš – sagt er aš hvellurinn hafi heyrst ķ 200 kķlómetra fjarlęgš, og sprengjustrókurinn nįši rśmlega sex kķlómetra hęš.

Og skipiš sökk į skammri stundu.

Mynd tekin śr bandarķskri flugvél nokkrum sekśndum eftir sprenginguna um borš ķ Yamato. Sprengjustrókurinn byrjašur aš teygja sig til himins.

Ekki er alveg ljóst hversu margir voru um borš ķ Yamato ķ žessari feigšarför, en lķklega voru žeir um 3.000. Ašeins 280 var bjargaš.

Og ekkert af žessu breytti aušvitaš neinu, hvorki fyrir varnir Okinawa né hina fyrirsjįanlegu uppgjöf Japana.

Žess mį geta aš fyrir nokkrum geršu Japanir mikla stórmynd um Yamato og žessa sķšustu ferš skipsins – hana mį fį leigša ķ Ašalvķdeóleigunni į Klapparstķg.

Ég leifi mér aš taka upp af og segja frį fįbęrum pistli eftir Illuga Jakobssyni eins og sjį mį į fęrslu hans į Eyjunni Tķmans Rįs linkur hér.


Hatursķša stofnuš af Gušmundi Arnlaugsyni į facebook

Ķ dag var stofnuš hatursķša į facebook vegna įkvöršunar Ólafs Ragnars Grķmssonar, forseta Ķslands, žess efnis aš fęra žjóšinni valdiš og įbyrgšina ķ sķnar hendur ķ Icesave mįlinu.
 Ég  vill bišja fólk um aš hugsa sig vel um įšur en žaš tekur žįtt ķ žeim ljóta leik aš rita nöfn sķn žar undir hatur og fordómar eru ekki landinu til góšs né mönnum į žeim erfišum tķmum sem žjóšin stendur frami fyrir, lįtum ekki fordóma og hatur nį tökum į okkur og villa sżn vandamįlin eru nóg fyrir, berjumst frekar fyrir sįtt og samlindi öllum landsmönnum til heilla og žjóš.

 


Vesalingarnir ķ unglišahreyfingu VG.

Alls stašar į byggšu bóli, hefur ungt hugsjónafólk stašiš vörš um réttindi og velferš almennings.

Nema į Ķslandi.

Žar er ungt vinstrisinnaš fólk svo vesęlt ķ hugsun og anda, aš žaš telur til žess vinnandi aš fórna velferš og grunnréttindum almennings.  Einu hugsjónirnar sem heilabś žessa unga hugsjónafólks ręšur viš, eru völd, völd žeirra į kostnaš žjóšarinnar.

Og réttlęting žess nęr ekki aš vera lygi, hśn er of heimskuleg til žess.

Er hęgt aš koma meiri bulli aš ķ einni mįlsgrein sem į aš réttlęta svik žeirra og valdagręšgi.

Hvaša glępur var aš einkavęša bankana'  Hvaša vestręnt land rak rķkisbankakerfi įriš 2000  Fólst glępurinn sem sagt ķ žvķ aš gera žaš sem hafši veriš gert ķ öllum öšrum löndum hins vestręna heims mörgum įrum og įratugum fyrr?????VG

Og var žį forystu VG ókunnugt um žennan glęp, einkavęšingu bankanna, žegar hśn baršist viš Samfylkinguna um aš komast ķ stjórn meš Sjįlfstęšisflokknum įriš 2007???  Hver deitar glępamenn????

Og réttlęta ICEsave glępinn meš "algjöru eftirlitsleysi" ķslenskra stjórnvalda  eru rök sem standast enga skošun.  Vita žessi ungmenni ekki aš Ķsland er ašili aš OECD, og OECD hefur eftirlit meš fjįrmįlaeftirliti ašildarrķkja sinna.  Og ef eitthvaš var, žį var ķslenska bankakerfinu og ķslenskum eftirlitsstofnunum hrósaš ķ skżrslum OECD, hvergi örlaši į žeirri gagnrżni aš bankakerfiš vęri "algjörlega eftirlitslaust".  

Hvašan hafa VG  lišar žessar upplżsingar???  Frį ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, sem bar skylda til aš fylgjast meš framkvęmd ķslenska fjįrmįlaeftirlitsins???  Eša frį žeim erlendum bönkum sem lįnušu ķslenskum bönkum yfir 10.000 milljarša, varla hafa žeir lįnaš til lands žar sem eftirlitiš var "ekkert" eins og VG lišar fullyrša.

Sannleikurinn er sį aš eftirlit ķslenskra stjórnvalda var ķ fullu samręmi viš žęr stķfu reglur sem ESB setti ķ regluverki sķnu, og enginn, ég endurtek enginn gerši athugasemdir viš žaš eftirlit, fyrr en eftir į.  En žaš eru ekki rök ķ mįli aš vera vitur eftir į.

Og hiš meinta "ašgeršarleysi".  Ljóst var aš hér hefši betur mįtt fara.  En böršust ķslensk stjórnvöld, undir forystu Sjįlfstęšisflokksins, gegn einhverjum hugmyndum eša ašgeršum, žar sem įtti aš koma böndum į śtženslu bankakerfisins?????? 

Og varš bara kerfishrun į Ķslandi???  Veit žetta unga fólk ekki aš bankakerfi heimsins rišaši til falls, eins og žaš lagši sig???? 

Hvers vegna eru žį ķslensk stjórnvöld ein sek???

Og gilda ekki lög og reglur Evrópusambandsins, sem einmitt kveša skżrt į um aš einstök ašildarrķki eru ekki ķ įbyrgš fyrir bankakerfi sitt???  Hvaš Nżfrjįlshyggja er žaš aš breyta regluverkinu eftir į til aš bjarga aušmönnum og skuldum žeirra????

Og sķšan hvenęr uršu Ungir VG lišar aš sérstakri deild ķ Nżfrjįlshyggju hins alžjóšlega gręšgiaušmagns??? 

En af hverju spyr mašur eins og hver annar bjįni?  Ungt fólk sem vill samžykkja ICEsave į žessum forsendum "Žaš er oršiš tķmabęrt aš afgreiša Icesave-mįliš svo žjóšin og fulltrśar hennar į Alžingi geti fariš aš einbeita sér alfariš aš žvķ aš byggja upp betra samfélag.“", žaš er ekki ķ neinum tengslum viš raunveruleikann. Jafnvel 5 įra gömul börn létu ekki svona vitleysu śt śr sér.

Tekiš śr grein  Ómar Geirsson


Ingibjörg er slappur leištogi.

Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, utanrķkisrįšherra og formašur Samfylkingarinnar, er slappur leištogi, aš mati Magnśsar Stefįnssonar žingmanns Framsóknarflokksins.

Magnśs gerir Samfylkinguna og formann flokksins aš umfjöllunarefnir ķ nżlegum pistli į heimasķšu sinni sinni. Hann segir aš Ingibjörg lįti lķtiš sjį sig ķ žingsal og žegar hśn mętti ķ gęr hafi hśn haft lķtiš fram į aš fęra.

,,Framganga formanns Samfylkingarinnar į Alžingi ķ morgun var vęgast sagt ömurleg, enda ķ samręmi viš stöšu žeirra mįla sem um var rętt," segir Magnśs en fyrirhugaš įlver į Bakka og kjaradeila ljósmęšra var mešal annars til umręšu.

En žess mį geta aš hśn var samt sem įšur ašalhöfundur aš įlverinu ķ Helguvķk į sķnum tķma

Magnśs segir aškomu Samfylkingarinnar aš hugsanlegt Bakkaįlver verša til stór tjóns fyrir alla viškomandi ašila. ,,Sś framganga ber glöggt merki um žaš hve sundrašur flokkurinn er og aš lišiš sem skipar fylkinguna kemur śr öllum įttum ef litiš er til gamalla sįlugra stjórnmįlaflokka. Formašur flokksins vissi greinilega ekki ķ hvorn fótinn hśn įtti aš stķga į Alžingi ķ morgun, hśn var greinilega ekki tilbśin til aš höggva į hnśtinn og kveša upp śr um stefnu flokksins ķ mįlinu," segir Magnśs.

 

Pistli Magnśsar er hęgt aš lesa hér.

 

 


Hafnfiršingar flytja atvinnuna til Žorlįkshafnar

Įlversįhugi ķ Ölfusi

Bęjaryfirvöld Žorlįkshafnar eru mjög jįkvęš gagnvart žvķ aš fį til sķn nżtt įlver Alcan. Fulltrśar Alcan voru ķ Žorlįkshöfn ķ gęr og ręddu möguleika žess aš reisa 280 žśsund tonna įlver į stašnum. Forgangur Alcan aš orku hjį Landsvirkjun, sem tryggš var vegna stękkunarhugmynda ķ Straumsvķk, rennur śr gildi eftir mįnuš.

Eftir aš ķbśar ķ Hafnarfirši höfnušu stękkun įlversins ķ Straumsvķk hefur eigandinn, Alcan, skošaš nżjar leišir til aš auka umsvif sķn hér į landi. Ķ gęr var fundaš meš sveitarstjórnarmönnum ķ sveitarfélaginu Ölfusi og skošuš möguleg lóš undir nżtt įlver steinsnar frį Žorlįkshöfn. Žar eru menn afar įhugasamir um žessa framkvęmd. Ólafur Įki Ragnarsson, sveitarstjóri ķ Ölfusi segir aš menn séu jįkvęšir gagnvart žessari framkvęmd. Hann bendir į aš Ölfus sé stórt sveitarfélag og gott rżmi til aš setja nišur įlver. Sveitarfélagiš hefur žegar bent į lóš sem er um tvo kķlómetra frį höfninni. Žarf nś aš kanna hvort heppilegt er aš flytja sśrįl žessa leiš.

Alcan var bśiš aš tryggja sér orku frį Landsvirkjun til stękkunar ķ Straumsvķk og lįgu samningar fyrir óundirritašir, į gundvelli viljayfirlżsingar. Sś viljayfirlżsing rennur śr gildi, aš óbreyttu, eftir mįnuš. Siguršur Žór Įsgeirsson, fjįrmįlastjóri Alcan sagši viš Stöš 2 ķ dag aš til greina kęmi aš fį forganginn framlengdan ķ samningum viš Landsvirkjun ef višręšur viš Ölfus vęru komnar į góšan rekspöl. Ólafur Įki benti į aš frumvišręšur žyrftu ekki aš taka nema fįar vikur.

Forsenda žess aš įlver rķsi viš Žorlįkshöfn er aš hafnarašstašan žar verši stórbętt. Žetta kallar į talsveršar framkvęmdir sem kosta 5 til 6 milljarša. En Ólafur Įki bendir į aš slķk stórskipahöfn myndi fela ķ sér mikla möguleika gagnavrt skipaflutningum.




Alcan til Žorlįlshafnar og atvinna śr Hafnarfirši.

 Fulltrśar Alcan ķ Straumsvķk įttu fund meš sveitarstjónarmönnum ķ Žorlįkshöfn ķ gęr til aš kanna möguleikann į žvķ aš reisa nżtt 280 žśsund tonna įlver žar. Višmót Žorlįkshafnarbśa gagnvart įlveri er allt annaš en Hafnfiršinga - segir talsmašur Alcan.

Žegar ķbśar ķ Hafnarfirši höfnušu stękkun įlversins ķ Straumsvķk ķ kosningu lį fyrir samningur Alcan og Landsvirkjun um orkusölu vegna stękkunarinnar. Hann var óundirritašur en byggšur į viljayfirlżsingu um forgang Alcan aš orku ķ stękkun įlversins. Žessi viljayfirlżsing rennur śr gildi eftir sléttan mįnuš eša ķ lok jśnķ.

Alcan leitar nś nżrra leiša til aš stękka og nżta sér forgang aš orkunni, į skömmum tķma. Ķ gęr voru ašstęšur skošašar ķ Žorlįkshöfn į fundi meš sveitarstjórnarmönnum. Sigušur Žór Įsgeirsson, fjįrmįlastjóri Alcan segir aš mešal annars hafi veriš athugaš hvaša stašir kęmu til greina undir nżtt įlver. Žaš vęri ein leiš sem Alcan vęri aš skoša til aš geta stękkaš eftir nišurstöšuna ķ ķbśakosningunni. Žį er rętt um aš reisa nżtt 280 žśsund tonna įlver.

Siguršur segir žaš varla raunhęft aš ętla aš mįl vęru komin svo langt į nęsta mįnuši žannig aš flötur vęri į žvķ aš ganga til orkusölusamninga į grundvelli viljayfirlżsingarinnar. Aftur į móti vęri möguleiki aš reyna aš fį Landsvirkjun til aš framlengja viljayfirlżsinguna ef raunhęfir kostir um nżtingu orkunnar vęru ķ sjónmįli.

Siguršur segir aš įkvešiš hafi veriš aš halda įfram skošun į Žorlįkshafnarįlveri ķ undirnefnd. Sveitarstjórnarmenn hefšu sżnt mįlinu mikinn įhuga og vęri višmót Žorlįkshafnarbśa gagnvart Alcan allt annaš og betra en hefši mętt žeim ķ Hafnarfriši undanfariš.

Įl į bķlinn, Gręni mįlmurinn.

Bandarķskir vķsindamenn hafa fundiš nżja leiš til žess aš framleiša vetni. Smįkślur bśnar til śr įli og gallium framleiša hreint vetni žegar vatni er hellt į žęr.

Litiš er į vetni sem einn besta kostinn af hreinum eldsneytum, sérstaklega fyrir bķla, vegna žess aš vatnsgufa er žaš eina sem myndast viš bruna į žvķ. Bush Bandarķkjaforseti hefur sagt vetni vera eldsneyti framtķšarinnar, en rannsakendur hafa enn ekki komist aš nišurstöšu um hver sé hagkvęmasta leišin til žess aš framleiša og geyma žaš.

Ķ rannsókninni sem gerš var viš Purdue Hįskólann ķ Indiana er "Vetniš framleitt eftir žörfum, svo žś framleišir ašeins eins mikiš og žig vantar, žegar žig vantar žaš" sagši Jerry Woodwall, prófessor ķ verkfręši, en hann uppgötvaši nżja kerfiš. Woodwall sagši ķ tilkynningu aš vetniš žyrfti hvorki aš geyma né flytja, og žar meš vęri tveimur erfišleikum viš framleišsluna eytt.

Vķsindamenn viš Purdue hįskólann sjį fyrir sér aš hęgt vęri aš nota vetniš fljótlega į minni vélar eins og slįttuvélar og kešjusagir. Žeir telja aš einnig vęri hęgt aš nota žaš į bķla, annašhvort sem stašgengil fyrir bensķn eša til aš keyra įfram vetnisrafal.

Eitt og sér bregst įl ekki viš vatni, vegna žess aš hśš myndast yfir įliš žegar žaš kemst ķ snertingu viš sśrefni. En gallium kemur ķ veg fyrir aš žessi hśš myndist, og leyfir įlinu aš bregšast viš sśrefni ķ vatninu sem leysir žį śr lęšingi vetni og įloxķš, einnig žekkt sem sśrįl. Žaš sem eftir stendur er įloxķš og gallium. Žaš eina sem vélin skilar frį sér viš brunan į vetninu er vatnsgufa.

"Engar eiturgufur verša til" sagši Woodland.

Framleišslukostnašurinn viš žetta er um žaš bil žrķr dollarar į galloniš, sem er svipaš verš og galloniš af bensķni kostar ķ Bandarķkjunum.

Prófessor Woodland sagši aš ef sśrįliš sem eftir vęri yrši endurunniš og gert vęri gęšaminna gallium vęri hęgt aš minnka framleišslukostnašinn enn frekar, og gera kerfiš į višrįšanlegra verši.

Rķkisstjórn Ķslands 2010.??

Ingibjörg Sólrśn, félagsmįlarįšherra, hefur lżst yfir žungum įhyggjum yfir grķšarlegri aukningu gjaldžrota ķslenskra heimila, sem var óhjįkvęmilegur fylgifiskur hins mikla atvinnuleysis ķ kjölfar brotthvarfs stóru ķslensku fyrirtękjanna.  Fyrir 3 įrum sķšan var rétt um 2% atvinnuleysi, en tölur fyrir desembermįnuš sżna aš nś er atvinnuleysi oršiš 9.2%, fyrst og fremst vegna brotthvarfs stóru fyrirtękjanna, og grķšarlega erfišs rekstrarumhverfis žeirra fyrirtękja sem eftir voru.  Eftir aš skattar voru hękkašir į fyrirtękin hefur hagnašur žeirra žurrkast śt, og löggjöf sem sett var 2009 um jafna skiptingu ķ störf eftir kynjum hefur leitt til mikilla rekstraröršugleika ķ kjölfar stjórnvaldssekta sem lagšar hafa veriš į fyrirtęki.   Ingibjörg sagši aš ef viš gengjum ķ ESB myndi allt žetta lagast, en forsętisrįšherrann hefur lagst gegn žvķ, enda Steingrķmur J. į móti slķkum žreifingum.Rķkisbankinn sem VG stofnaši viršist ekki standa sig sem skildi, nišurgreišsla į vöxtum er aš sliga hann, og fólk fer meš sparifé sitt erlendis žvķ vaxtastigiš į sparnaš er ekki ķ takt viš neitt, afskriftir lįna eru svakalegar, og viš hin fįum reikninginn ķ gegnum skattprósentuna. Reyndar hafa launin lękkaš mikiš, sérstaklega hjį rķkinu, en lķka ķ einkageiranum, en fólk segir svo sem ekki mikiš žvķ žeir sem hafa vinnu eru žakklįtir fyrir žaš eitt.  Skošanakannanir sżna aš Sjįlfstęšisflokkurinn er meš um 60% fylgi og Framsókn meš 25%, en hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur samt sagt aš žaš taki lķklegast um 10-15 įr aš koma okkur į sama staš efnahagslega og viš vorum įriš 2007, sem žżšir aš viš höfum upplifaš mjög dżra 20 įra tilraun ķ kommśnisma.Svona veršur framtķšin meš VG og Samfylkinguna viš stjórn, foršumst glapręšiš og setjum Xiš eša  X-D OG X-B

VG. Óska eftir 300.000 kr frį Alcan

 

Fyrst vilja žeir aš Alcan fari af landi brott svo betla žeir peninga frį Alcan, hvaš viljar žeir nęst frį Alcan aš Alcan greiši auglżsingarkostnašinn frį Sól ķ Straumi.

Steingrķmur J. Sigfśsson, formašur Vinstrihreyfingarinnar- gręns frambošs, óskaši eftir žvķ aš Alcan ķ Straumsvķk styrkti flokkinn um žrjś hundruš žśsund krónur.


mbl.is VG óskušu eftir fjįrstušningi Alcan
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Rauða Ljónið
Rauða Ljónið

Rautt ljónið er göfugt . Red Lion is noble.

Segðu fólki það sem það þegar veit og skilur og þér verður þakkað.

Segðu fólki það sem það ekki veit og skilur og þú verður fordæmdur.

 Lyginn getur ferðast um allan heiminn, á meðan sannleikurinn er að fara í skóna.

Sigurjón Vigfússon

Nżjustu myndir

  • ...e_image_php
  • ...21965_3
  • 13303 370155657293 739447293 3488280 748235 n

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband